Pirmadienį paskelbtose išvadose konstatuojama, kad sutelktų pajėgų skaičius atitiko 5 PIN (pajėgų išsiuntimo numerį. – red.) O tai reiškia, kad gaisro gesinimo darbams turėjo vadovauti Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas (PAGD).
Rašte taip pat pažymėta, kad ugniagesiais turėjo būti pasirūpinta geriau, o meras Nerijus Cesiulis dirbo daugiau nei turėtų.
Atsakomybės nesikratys
Didžioji dalis pastabų galėtų būti taikoma PAGD direktoriaus pavaduotojui Mindaugui Kanapickui – jis atstovavo departamentui kalbėdamas su žiniasklaida, pristatydamas situaciją Seime ar Vyriausybėje.
Kalbėdamas su 15min pareigūnas pažymėjo, kad atsakomybės už savo veiksmus nesikrato ir ketina vykdyti visus Vidaus reikalų ministerijos nurodymus. Kartu pažymi, kad dabar svarbu yra išmokti pamokas ir jų ateityje nekartoti.
Kalbėdamas apie tai, ar turėjo PAGD perimti vadovavimą esant tokiam autocisternų skaičiui, M.Kanapickas sakė, kad esą svarbu įvertinti, ar gaisras buvo gesinamas tinkamai. Jo teigimu, atlikus vidines analizes buvo prieita išvados, kad viskas padaryta geriausiai kaip buvo galima. Tad, darytina išvada, PAGD valdymo perimti nereikėjo.
„Bent jau mes analizuodami visas situacijas nesuradome jokių prielaidų, kurios lemtų vienokį ar kitokį gaisro gesinimo kokybės elementą“, – kalbėjo jis.
Pareigūnas taip pat pažymėjo, kad gaisro gesinimas nebuvo sustojęs „nė minutės“.
M.Kanapicko tikinimu, dabar departamento tikslas yra išmokti Alytuje gautas pamokas. Vieną jų – ugniagesių saugumą – jau mėginama spręsti.
„Padarėme tokius pakeitimus teisėkūroje – esame numatę automobiliuose priemones, kaip panoraminės kaukės, filtruojančios dėžutės“, – keletą jų pavardino M.Kanapickas.
Pasak jo, visus VRM nurodymus PAGD ketina vykdyti nedelsiant, net jeigu jie būtų susiję su paties pareigūno asmeniu. Pavyzdžiui, prisiimant atsakomybę už gaisro gesinimo eigą.
„Jeigu bus konkretus faktas ar kažkas pasisakyta argumentuotai, tai vienareikšmiškai priimsiu asmeniškai. Noriu pasikartoti, kad visus įpareigojimus, oficialiai gavę iš aukštesnės įstaigos, mes vykdysim. Čia negali būti klausimo“, – pažymėjo pareigūnas.
Nebuvo atlikta priešgaisrinė apžiūra
Spalio 31 d. sudarytos darbo grupės išvadose rašoma, kad gaisras buvo apėmęs apie 20 000 kvadratinių metrų sandėliavimo patalpų, o visas su gaisro vieta susijęs plotas buvo didesnis nei 100 000 kvadratinių metrų. Todėl gaisras laikomas didelio masto ir „tokiam gaisrui gesinti buvo būtinas atitinkamas pasirengimas ir vadovavimas“.
Ar toks ir buvo, vienareikšmiškai iš išvadų spręsti sunku. Tačiau jas skaitant matyti, kad nesusipratimų būta ne vienas.
Vienas jų – ugniagesiai neturėjo patalpų išdėstymo, duomenų apie gaisro vietoje esamas medžiagas, stogo, rūsio konstrukcijas, konstatuojama išvadose.
Taip pat įmonė nebuvo įtraukta į PAGD prižiūrimų objektų sąrašą, nebuvo tikrinama šių objektų atitiktis priešgaisrinės saugos reikalavimams, nebuvo sudarytas išankstinis gaisro įmonės gamybinėse patalpose gesinimo ir likvidavimo planas. Tad „ugniagesiai (…) neturėjo galimybės pasiruošti tokio masto gaisro gesinimo darbams.“
„Jei UAB „Ekologistika“ gamybinės patalpos būtų tikrintos ir vykdoma jų valstybinė priešgaisrinė priežiūra, būtų buvusi labai minimali galimybė kilti tokiam gaisrui“, – rašoma darbo grupės, kuriai vadovavo vidaus reikalų viceministrė Beata Maliušicka, išvadose.
Kad „Ekologistikos“ patalpose nebuvo užtikrinta priešgaisrinė apsauga, lapkričio 22 dieną pripažino ir PAGD vadovybė.
Iš esmės konstatuotina, kad kai kurias štabo funkcijas perėmė ir vykdė Alytaus miesto savivaldybės tarnautojai.
Gaisro gesinimui vadovauti turėjo PAGD
Išvadose taip pat skelbiama, kad atsižvelgiant į naudotų autocisternų skaičių buvo įgyvendintas 5 PIN, bet PAGD gaisro vadovavimo neperėmė.
„PAGD nurodytos faktinės aplinkybės, kad dalis autocisternų galėjo būti rezervinės ar sugedusios, nenaudojamos, nėra reikšmingos, nustatant, koks PIN turėjo būti suteiktas šiam gaisrui, nes vien tik 10 ir daugiau autocisternų pasitelkimas pats savaime lemia atitikimą 5 PIN, o tai suponuoja būtinybę užtikrinti aukščiausią operacinio vadovavimo lygį tiesiogiai iš PAGD ir papildomų reikalingų materialinių ir techninių išteklių sutelkimą gaisrui gesinti“, – teigiama tekste.
Išvadose taip pat rašoma, kad PAGD iniciatyvos ėmėsi kitaip – išsiuntė į Alytų departamento pareigūnų grupę, kurios užduočių ir pavedimų pirmąsias dvi gaisro gesinimo dienas gelbėjimo darbų vadovai nė nežinojo. Gelbėjimo darbų vadovai taip pat pirmąsias dienas nežinojo ir kas yra paskirti savivaldybės ekstremalios situacijos operacijų vadovais.
„Todėl susidarė tokios situacijos, kad Vilniaus PGV ir (…) Alytaus PGT pareigūnai, Alytaus m. savivaldybės paskirti ekstremalios situacijos operacijos vadovai kartu vykdė ir gelbėjimo darbų vadovų funkcijas“, – rašoma išvadose.
Ugniagesiais turėjo būti pasirūpinta geriau
VRM darbo grupė taip pat skelbia, kad pirmąsias 2–3 gaisro gesinimo dienas nebuvo užtikrintas gaisrą gesinusių ugniagesių materialinio ir techninio aprūpinimo poreikis iš PAGD.
Išvadose teigiama, kad savivaldybė jau pirmą dieną paskelbė apie oro užterštumą, tad ir ugniagesiams, savanoriams turėjo būti išduotos gaisro gesinimo ir kvėpavimo takų apsaugos priemonės tiek gaisro židinyje, tiek dirbusiems šalia gaisro.
„Gaisre dirbusių ugniagesių poreikiai buvo žinomi tik Alytaus gaisro gelbėjimo darbų vadovams, tačiau gelbėjimo darbų vadovai poreikį dėl techninio ir materialinio aprūpinimo bei informaciją apie identifikuotas problemas (reikalinga sunkiasvorė technika, maitinimas, kvėpavimo takų apsaugos priemonės, geriamasis vanduo, planai ir kt.) teikė ne savo vadovybei, o Alytaus m. savivaldybės merui (nuo penktos gaisro gesinimo dienos – ekstremalios situacijos operacijos vadovui)“, – teigiama tekste.
Rašte taip pat konstatuojama, kad įsakymu visą budėjimo (darbo) ugniagesių laiką – 24 val. – būti gaisro židinyje ar netoli jo galėjo būti pažeistas „pareigūnų saugumo užtikrinimo principas.“
„24 val. darbo grafikas neturėtų būti suprantamas taip, kad visą 24 val. darbo laiką pareigūnas (darbuotojas) gali būti gaisro židinyje aukštoje temperatūroje ar šalia jo su labai mažomis poilsio pertraukomis, nes ilgalaikis buvimas užterštoje teritorijoje, aukštoje temperatūroje gali lemti fizinės ir psichinės ugniagesių sveikatos pažeidimą“, – teigiama darbo grupės parengtame dokumente.
Pripažino, kad meras dirbo ir už PAGD
Dargi išvadose rašoma, kad Alytaus meras Nerijus Cesiulis kartu su komanda gaisro gesinimo metu dirbo daugiau nei turėjo.
Esą jis atliko kai kurias Gelbėjimo darbų koordinavimo štabo funkcijas, kurios apima „identifikuoti kilusias problemas ir spręsti materialinio ir techninio aprūpinimo klausimus, įgyvendinti gelbėjimo darbų vadovo įsakymus ir nurodymus gaisre, aptarnauti gaisre dirbančius ugniagesius, organizuoti jų maitinimą, aprūpinimą apsaugos priemonėmis, organizuoti pajėgų keitimąsi ir poilsį, kai įvykio likvidavimas užsitęsia.“
„Iš esmės konstatuotina, kad kai kurias štabo funkcijas perėmė ir vykdė Alytaus miesto savivaldybės tarnautojai“, – teigiama išvadose.
Rašte, be kitų punktų, taip pat pastebėta, kad PAGD galėjo pasiūlyti vidaus reikalų ministrei Ritai Tamašunienei inicijuoti Valstybės ekstremalių situacijų komisijos posėdį anksčiau nei jis buvo sušauktas ministrės iniciatyva spalio 20 dieną.
Departamento vadovų veiksmai bus įvertinti
Vidaus reikalų viceministrė Beata Maliušicka sako, kad Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas (PAGD) dėl gaisro Alytuje turės įvertinti šio miesto ugniagesių ir jų vadovų veiklą, taip pat turės būti įvertinti departamento vadovų veiksmai, skelbia BNS.
„PAGD vadovybė turės įvertinti Alytaus priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pareigūnų ir vadovų veiklą ne tik dėl gaisro gesinimo, bet ir pagrindinis, svarbiausias klausimas, kodėl prieš tai, iki gaisro, nebuvo imtasi visų priemonių, kad būtų tame objekte užtikrinta priešgaisrinė sauga“, – žurnalistams pirmadienį sakė viceministrė.
Vidaus reikalų ministrės R.Tamašunienės inicijuotą darbo grupę sudarė B.Maliušicka, vidaus reikalų viceministrė (darbo grupės vadovė), Indrė Gasperė, Vidaus reikalų ministerijos Strateginių sprendimų paramos grupės patarėja, Rustamas Liubajevas, Vidaus reikalų ministerijos Viešojo saugumo politikos grupės vadovas, Arnoldas Silius, Vidaus reikalų ministerijos Korupcijos prevencijos ir vidaus tyrimų skyriaus vedėjas, Darius Vasaris, Vidaus reikalų ministerijos Viešojo saugumo politikos grupės vyresnysis patarėjas, Dainius Žilinskas, Vidaus reikalų ministerijos Strateginių sprendimų paramos grupės vadovas.
Rengiant išvadas buvo remtasi gaisro gesinime dalyvavusių pareigūnų, profsąjungos atstovų, Vilniaus Gedimino technikos universiteto Statybos fakulteto Statybinių medžiagų ir gaisrinės saugos katedros docento dr. Mečislovo Griškevičiaus paaiškinimais, informacija, gauta pasitikėjimo linija, taip pat PAGD pateiktais dokumentais ir teisės aktais.
Gaisras Alytaus Pramonės rajone įsikūrusioje įmonėje „Ekologistika“ kilo spalio 16 dieną, ugniagesiai su ugnimi ir jos padariniais kovojo ilgiau nei savaitę.
Alytaus mieste ir rajone dėl spalį vykusio gaisro iki šiol paskelbta ekstremali situacija.
