Kaip teigiama pirmadienį išplatintame Teisingumo ministerijos pranešime, Lietuva remia šią iniciatyvą, nes veikdamas karo zonoje Prokuroro biuras gali geriausiai užtikrinti įrodymų rinkimo kokybę ir jų patikimumą, veiksmingą bendradarbiavimą su Ukrainos teisėsaugos institucijomis.
Konferencijoje dalyvaujančios teisingumo viceministrės Gabijos Grigaitės-Daugirdės teigimu, siekiant užtikrinti efektyvią TBT veiklą, būtinas glaudesnis valstybių bendradarbiavimas, didesnis jų finansinių ir žmogiškųjų išteklių indėlis.
„Lietuva buvo pirmoji valstybė, kuri prasidėjus agresijai prieš Ukrainą kreipėsi į TBT, taip pat visada rodė lyderystę skiriant papildomą finansinę ir kitą paramą šiam teismui. Susitelkimas duoda akivaizdžių rezultatų: pirmieji arešto orderiai jau išduoti, bet sustoti negalime tol, kol visi siaubingus karo nusikaltimus Ukrainoje įvykdę asmenys bus nuteisti“, – pranešime cituojama ji.
Pasak ministerijos, konferencijos metu taip pat bus aptartas tarptautinių nusikaltimų tyrimas Ukrainoje, esminiai TBT poreikiai ir iššūkiai siekiant greito ir veiksmingo tyrimo.
Taip pat pirmadienį įvyko dvišalis Lietuvos ir Jungtinės Karalystės delegacijų susitikimas, jo metu aptarti specialaus tribunolo agresijos nusikalimui prieš Ukrainą steigimo bei dėl šalių bendradarbiavimo nuteistųjų perdavimo srityse klausimai.
TBT pagal Lietuvos pareiškimą praėjusių metų kovą pradėjo tyrimą dėl situacijos Ukrainoje.
„Lietuva 2022 metais skyrė 100 tūkst. eurų finansavimą ir delegavo nacionalinį ekspertą-tyrėją į Ukrainos situacijos tyrimo grupę. Šiais metais Lietuva taip pat skyrė papildomus 100 tūkst. eurų. Be to, Lietuva greitu metu ketina išsiųsti tyrėjų komandą padėti TBT biurui Kijive“, – nurodoma pranešime.
Praėjusią savaitę TBT išdavė Rusijos prezidento Vladimiro Putino arešto orderį dėl karo nusikaltimo – neteisėtos ukrainiečių vaikų deportacijos. Orderis šiuo pagrindu išduotas ir Rusijos vaikų teisių apsaugos kontrolierei Marijai Lvovai-Belovai.
