Siūloma įpareigoti rizikos grupėms priklausančias įstaigas privalomai bent vieną kartą per metus vertinti mobingo riziką, o Valstybinei darbo inspekcijai – sugriežtinti mobingo kontrolę. Numatytos ir plačios mobingo bei psichologinio smurto darbe prevencijos priemonės.
„Skaudūs atvejai šalyje ir santykinai nedidelis besikreipiančiųjų į Valstybinę darbo inspekciją ir Ginčų komisiją asmenų skaičius rodo, kad tikrasis problemos mastas mums vis dar yra nežinomas ir užmaskuotas dėl baimės kreiptis bei nepasitikėjimo. Psichologinis smurtas darbo vietose negali būti toleruojamas ir maskuojamas. Tačiau sėkmingai kovai su mobingu vien reglamentavimo pokyčių tikrai nepakas, reikalingas visų susitelkimas ir požiūrio kaita“, – pabrėžė socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė.
Darbo grupė tobulins galiojantį teisinį reglamentavimą
Darbą pradės Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos sudaryta darbo grupė teisiniam reglamentavimui, sąlygojančiam mobingo apraiškų sisteminį mažėjimą įmonėse, tobulinti. Darbo grupei keliamas tikslas iki vasaros pabaigos pateikti siūlymus, kaip Darbo kodekse įtvirtinti darbuotojų, galimai patiriančių ar patyrusių mobingą ir padavusių skundus atsakingoms institucijoms, teises bei apsaugos garantijas, ir nustatyti dėl mobingo kaltų asmenų atsakomybės pagrindus. Darbo grupė taip pat pateiks siūlymus, kaip Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatyme tiksliau ir aiškiau apibrėžti mobingą, įtvirtinti darbdavių pareigas ir užtikrinti darbuotojų apsaugą nuo psichosocialinių rizikos veiksnių. Darbo grupė apibrėš tikslius standartizuotus kriterijus mobingo darbe apraiškoms atpažinti, paruoš mobingo apraiškų tyrimo ir minėtų kriterijų nustatymo metodiką, pateiks siūlymus dėl mobingo veikos kriminalizavimo galimybių.
Bus siūloma griežtinti atsakomybę
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija parengs Darbo kodekso pataisas, kuriomis siekiama aiškiai ir nedviprasmiškai apibrėžti mobingo sąvoką ir priskirti pasitvirtinusius mobingo bei psichologinio smurto pasireiškimo darbo vietose atvejus prie šiurkščių darbo pareigų pažeidimų. Už šiuos pažeidimus bus siūloma numatyti asmeninę valstybės ir savivaldos įstaigų vadovų atsakomybę. Siūloma numatyti baudas privačioms įstaigoms už pasitvirtinusius mobingo pasireiškimo darbo vietose atvejus.
Darbdaviai turės tirti mobingo atvejus, vertinti riziką
Siūloma nustatyti, kad darbdavys privalėtų ištirti galimo psichologinio smurto ir mobingo atvejus. Kartu su Sveikatos apsaugos ministerija bus parengta šių atvejų ištyrimo tvarka, mobingo ir psichologinio smurto identifikavimo ir vertinimo kriterijai bei pašalinimo priemonės.
Ketinama įpareigoti įstaigas ir organizacijas, priklausančias didžiausios psichosocialinės rizikos grupėms, privalomai bent vieną kartą per metus vertinti psichologinio smurto ir mobingo riziką pagal Valstybinės darbo inspekcijos specialistų sukurtą klausimyną ir įstaigos psichosocialinės rizikos būklę deklaruoti Valstybinei darbo inspekcijai.
Valstybinei darbo inspekcijai – daugiau atsakomybės
Valstybinė darbo inspekcija bus įpareigota nuolat stebėti mobingo bei psichologinio smurto pasireiškimo darbo vietose padėtį šalyje, ne rečiau nei vieną kartą per metus teikti ministerijai stebėsenos ir priežiūros rezultatų apibendrinimą. Numatoma tobulinti ir Valstybinės darbo inspekcijos naudojamą Rizikingumo vertinimo sistemą.
Numatomos plačios prevencinės priemonės
Dar šiais metais bus pradėta įgyvendinti ilgalaikė kompleksinė informacinė kampanija apie mobingo ir psichologinio smurto darbo vietose žalą visuomenei ir konkretiems asmenims. Bus organizuojami nuotoliniai seminarai psichosocialinės rizikos klausimais.
Numatoma plačiau viešinti, ypač šalies regionuose, psichologinės pagalbos telefonus, kuriais šalies gyventojai gali kreiptis ir gauti pagalbą, patyrus psichologinį smurtą ir bauginimą ne tik darbo vietose, bet ir privačioje aplinkoje.
