„Šiais metais jau septyni vandens telkinių nuomininkai nesutiko, kad pas juos būtų atliekami moksliniai tyrimai“, – šią savaitę Kaimo reikalų komitete pareiškė Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos ir miškų politikos grupės specialistas Vilmantas Graičiūnas.
„(Neįsileidžia), jeigu yra net įtarimas, kad telkinyje žuvys serga, yra ligos protrūkis, nes jeigu vandens telkinys pratekantis, jos gali plisti į kitus vandens telkinius“, – pridūrė jis.
Po posėdžio ministerijos atstovas BNS teigė, kad daugiausia atsisakymų sulaukta Molėtų rajone.
„Kas galėtų paneigti, kai pats nuomininkas daro išteklių tyrimus, ar tie duomenys nėra pareguliuojami pagal nuomininko norą. Kai nuomininkas moka pinigus už tyrimus, tai ir objektyvumas tas“, – kalbėjo V.Graičiūnas.
Jo teigimu, jau yra buvęs vienas atvejis, kai skyrėsi nuomininko ir ministerijos užsakymu atliktų tyrimų išvados.
„Mums pateikė išvadą, kad išteklių būklė buvo tragiška, o kitais metais – jau puiki, bet tyrimas buvo atliktas nuomininko užsakymu“, – sakė V.Graičiūnas.
Pasak jo, dėl tokios situacijos lieka nežinoma tik dalies šalies vandens telkinių žuvų išteklių būklė, nes apie bendrą būklę Lietuvos telkiniuose sprendžiama iš kitų duomenų.
Dabar valstybė be vandens telkinio nuomininko ar naudotojo raštiško sutikimo negali atlikti žuvų išteklių tyrimo. Seimui yra pateiktos pataisos, kuriomis siūloma atšaukti tokį reikalavimą – mokslinių, veterinarinių tyrimų ar žuvų stebėsenos tikslais siūloma leisti žuvų sužvejoti su specialiais leidimais.
Sprendimą dėl to priims jau naujos kadencijos parlamentarai.
