Projekte smerkiami bet kokie Rusijos institucijų veiksmai, „sudarantys prielaidas persekioti nepriklausomos valstybės teisėjus ir prokurorus, atliekančius konstitucinę pareigą vykdyti teisingumą Lietuvos tautai ypatingai svarbioje byloje“, teigiama pranešime.
Anot ministerijos, Lietuvos teisėjai yra ir visos Europos Sąjungos (ES) teisėjai, todėl bet koks poveikis prieš juos vertintinas kaip ES teisinės valstybės principo pažeidimas.
„Džiaugiuosi, kad aktyvios Lietuvos pastangos padėjo tarptautiniu lygmeniu kelti Sausio 13-osios bylą ir jos teisėjų bei prokurorų nepriklausomumo problemą“, – pranešime cituojamas teisingumo ministras Elvinas Jankevičius.
Briuselyje šią savaitę viešėjęs prezidentas Gitanas Nausėda aptarė rengiamą dokumentą su Europos Parlamento pirmininku Davidu-Maria Sassoli.
Teisingumo ministras liepos pabaigoje Rusijos veiksmus prieš Lietuvos teisėjus aptarė su Europos Parlamento Piliečių laisvės, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto pirmininku Juanu Fernandu Lopezu-Aguilaru.
Rusija pernai liepą paskelbė pradėjusi tyrimą dėl Lietuvos teisėjų ir prokurorų, susijusių su Sausio 13-osios bylos nagrinėjimu, o šių metų kovą buvusiam šios bylos tyrėjui, prokurorui Simonui Slapšinskui pareiškė kaltinimus už akių.
Lietuvos teisėjai kaltinami priėmę „akivaizdžiai neteisingą nuosprendį“, o prokuroras – „neteisėtu Rusijos piliečių baudžiamuoju persekiojimu“.
Vilniaus apygardos teismas šiemet kovą buvusį sovietų gynybos ministrą Dmitrijų Jazovą ir dar daugiau kaip 60 buvusių sovietų pareigūnų, karininkų pripažino kaltais dėl nusikaltimų žmoniškumui ir karo nusikaltimų, tačiau nuosprendį apskundė tiek prokurorai, tiek dalis nuteistųjų.
1991 metų sausio 13-osios naktį Sovietų Sąjungos kariniams daliniams šturmuojant Vilniaus televizijos bokštą bei Radijo ir televizijos komiteto pastatą žuvo 14 žmonių.
Sovietai karine jėga mėgino nuversti teisėtą Lietuvos valdžią, 1990-ųjų kovo 11 dieną paskelbusią šalies nepriklausomybę nuo Sovietų Sąjungos.