Ministerijos parengtose Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo pataisose numatyta atsisakyti prievolės pacientui įrodinėti patirtą žalą – jam pakaks nurodyti, kokiomis aplinkybėmis jis žalą patyrė sveikatos priežiūros įstaigoje.
Taip pat bus nustatomi žalos atlyginimo kriterijai, gydymo įstaigoms atsisakoma prievolės draustis civilinės atsakomybės draudimu – pacientų patirta žala būtų atlyginama iš Vyriausybės įgaliotos institucijos sąskaitos, į kurią įmokas mokėtų gydymo įstaigos.
Projektą dar svarstys Vyriausybė ir Seimas.
Sumoka milijonus, išmoka tūkstančius
Pasak sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos, šiuo metu vien Žalų nustatymo komisijoje žalos įrodinėjimas užtrunka iki 5 mėnesių, vėliau procesas persikelia į teismus ir trunka kelerius metus, o dėl per ilgai trunkančių sudėtingų procedūrų pacientai nesiryžta siekti žalos atlyginimo. Savo ruožtu medikai linkę slėpti klaidas, nes dėl jų gresia prarasti licenciją.
„Šiandieninė sistema verčia medikus klaidas slėpti bijant atsakomybės, bijant prarasti licenciją. Tai sukuria baimės ir nepasitikėjimo jausmą tarp abiejų pusių“, – spaudos konferencijoje sakė A.Veryga.
Anot jo, būtų atlyginama tiek turtinė, tiek neturtinė žala, jos dydžius dar turėtų nustatyti Vyriausybė. Lėšos į bendrą fondą būtų kaupiamos iš gydymo įstaigų mokesčio, kuris dabar keliauja draudimo bendrovėms.
Anot A.Verygos, pritarus pakeitimams, žalos atlyginimo nagrinėjimo terminas galėtų trumpėti du kartus.
SAM atstovai teigia, kad tai, jog dabartinė žalos atlyginimo sistema yra neefektyvi, patvirtina ir turima informacija apie draudimo bendrovių pelnus.
„Pacientams bus paprasčiau, reikės teikti mažiau dokumentų. Komisija teiktų ataskaitas, būtų nurodytos sisteminės klaidos ir iš tų klaidų būtų mokomasi“, – sakė ministras.
Numatoma, kad medikui per metus padarius bent dvi klaidas, jo licencija būtų laikinai stabdoma.
Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkė Asta Kubilienė pabrėžė, kad nesutikę su komisijos pasiūlytu žalos atlyginimo dydžiu, pacientai, kaip ir anksčiau, galės kreiptis į teismą.
Ji tikino, kad svarstant projekto rengimą komitete, anot jos, daugiausia buvo diskusijų dėl pernelyg didelių įmokų šiuo metu privalomam sveikatos įstaigų civilinės atsakomybės draudimui ir per mažų išmokų.
Jos pateiktais duomenimis, pernai draudimo bendrovės turėjo sudariusios beveik 2500 sutarčių su gydymo įstaigomis, tačiau buvo tik 35 atvejai, kai buvo išmokėti pinigai už pacientų sveikatai padaryta žalą. Bendra išmokų suma siekė apie 130 tūkst. eurų, kai per metus sumokamų įmokų suma siekia apie 1,3 mln. eurų. 2015 m. įmokų suma siekė daugiau nei 2 mln. eurų, o išmokamų žalų suma nesiekė šimto tūkstančių.
„Dabartinė sistema neefektyvi, ją būtina keisti, manau, kad šis modelis būtų vienas priimtiniausių. Bet šiandien – ta diena, kuomet mūsų diskusijos prasideda. Todėl diskusijų bus“, – pripažino A. Kubilienė.
A.Veryga pabrėžia, kad siūloma tvarka nesaugos medikų nuo piktybiškų veiksmų, tačiau leis iškart nenaikinti licencijos – ji bus stabdoma, jei per metus bus nustatyti bent du mediko pažeidimai, o atstatyta galės būti tik po privalomo kvalifikacijos kėlimo.
Klaidos, sisteminės klaidos, dėl kurių įvyksta žala – nuo to medikai būtų apsaugoti.
„Gali būti tokių piktybinių, kriminalinių atvejų. Esate turbūt girdėję pasaulyje, kad kažkas kažkam kažką specialiai padarė turėdamas piktų ketinimų. Šis modelis medikų jokiu būdu negins, nes už tai gresia baudžiamoji atsakomybė. Bet viska kita – klaidos, sisteminės klaidos, dėl kurių įvyksta žala – nuo to medikai būtų apsaugoti“, – sakė A.Veryga.
Lietuvos gydytojų sąjungos prezidentas Liutauras Labanauskas sako, kad kitose Europos Sąjungos valstybėse „žalos be kaltės“ modelis egzistuoja daugiau nei dvidešimt metų. Jo nuomone, pataisos pirmiausia naudingos ne medikui, o pacientui.
„Svarbiausias akcentas, kad ta žala bus atlyginta, žmogus realiai gaus atlygį už žalą, kuri atsitiko jam, jo sveikatai. Niekas nebediskutuoja, kad būtų ieškoma kaltų, esmė, kad valstybė rūpinasi žmogumi. Šiandien pacientai pyksta, nes jie paliekami vieni, advokatų apsuptyje, teismų praktikoje, ir tai yra negerai“, – aiškino L.Labanauskas.
Draudikai: naujovės sukels chaosą
Lietuvos draudikų asociacijos direktorius Andrius Romanovskis tikino, kad nauja tvarka sukels chaosą ir gali net padidinti gydymo įstaigų išlaidas, nes pacientai, jo nuomone, ir toliau sieks žalą išieškoti teismuose.
„Tai sukels chaosą pacientų žalos atlyginimo sistemoje. Pirmiausia tai sukurs nepamatuotą viltį klientams, kad jie gali tikėtis atgauti pacientams gerokai daugiau pinigų. Kitų šalių patirtis rodo, kad žmonių skaičius, norinčių reikalauti iš valstybės, iš gydymo įstaigos žalos atlyginimo, drastiškai augs, t.y. dešimtimis ir daugiau kartų, tai automatiškai reikalaus iš valstybės vis daugiau ir daugiau pinigų. Tą naštą valstybė turės įvertinti ir prisiimti ant savo pečių“, – tvirtino A.Romanovskis.
Anot jo, užsienio šalių patirtis rodo, kad tokia sistema neužkerta kelio reikalauti žalos atlyginimo per teismus.
„Praktika tokia ir bus: žmogus, iš valstybės pasiėmęs sumą, kuri, tikėtina, bus ne tokia didelė, kaip jis tikisi, jis toliau bylinėsis su gydymo įstaigomis. Gali būti tokia situacija, kad įstaigos ne tik turės mokėti į fondą pinigus, bet norėdamos apsaugoti savo interesus, ir toliau pirks draudimą“, – aiškino Lietuvos draudikų asociacijos direktorius.
Atsakydamas į kritiką dėl per mažų išmokų jis pabrėžė, kad už mažą priskiriamų atlyginti žalų skaičių atsakinga Žalos atlyginimo komisija. Draudikai, anot jo, iki šiol nėra sulaukę „nė vieno atvejo, kai gydymo įstaiga reikalautų žalos atlyginimo iš gydytojo“.
Lietuvos gydytojų sąjungos duomenimis, didžiausia 2011–2015 metais priteista žala siekė apie 30 tūkst. eurų, didžiausios išmokos buvo dėl gydymo įstaigose mirusių asmenų, jos skirtos artimiesiems.
