TM argumentuoja, kad taip nuteistieji įkalinimo įstaigose būtų paskatinti užsiimti prasminga veikla, pasirengtų integracijai į visuomenę, mažėtų bausmę atlikusių asmenų pakartotinis nusikalstamumas. Lietuva pagal šį rodiklį tarp Europos šalių yra pirmoje vietoje – 62 proc. į laisvę išėjusiųjų vėl nusikalsta.
„Esminis šios pertvarkos principas yra tai, kad dirbti vengiantys drausmės pažeidėjai neteks lengvatų ir bausmę atliks griežtesniu režimu, o socialinėse programose dalyvaujantys asmenys bus pervesti į lengvojo režimo grupę ir įgis daug daugiau teisių“, – sako teisingumo ministras Elvinas Jankevičius.
Kaip teigiama ministerijos pranešime, pataisos įstaigoje suteikta galimybė dirbti, mokytis, nuteistųjų įtraukimas į įvairias socialines programas yra tarp pagrindinių veiksnių, mažinančių pakartotinio nusikalstamumo riziką.
Vyriausybei svarstyti pateiktas bausmių vykdymo įstatymų pakeitimų paketas sudaro sąlygas kurti pakopinę bausmės atlikimo sistemą, skatinančią nuteistuosius patekti į lengvąją grupę, kurioje taikoma daugiau lengvatų.
Drausmingiems ir pasitaisyti siekiantiems asmenims būtų suteikta daugiau teisių ir privilegijų, pavyzdžiui, būtų neribojami pasimatymai ir pokalbiai telefonu, padidinta pinigų suma, už kurią per mėnesį galima apsipirkti parduotuvėje, kelis kartus per metus leidžiama trumpam parvykti namo. Tuo tarpu sistemingai drausmę pažeidinėjantiems asmenims būtų taikomas griežtesnis režimas negu iki šiol.
Neturintys teisės laikinai išeiti iš pataisos įstaigos asmenys galėtų dirbti įstaigos viduje arba valstybės įmonėje „Mūsų amatai“.
Teisės aktų pakeitimuose nustatomas minimalus valandų, kiek laiko per mėnesį nuteistieji turėtų skirti darbinei veiklai, skaičius. Taip pat reglamentuojama galimybė akivaizdžią pažangą resocializacijos požiūriu padariusiems asmenims pagal darbo sutartis dirbti už įkalinimo įstaigos ribų. Kaip pažymi TM, išėję į laisvę jie ne tik jau turėtų darbo vietą, stabilias pajamas, bet ir prisidėtų prie šalies socialinės sistemos išlaikymo.
Neturintys teisės laikinai išeiti iš pataisos įstaigos asmenys galėtų dirbti įstaigos viduje arba valstybės įmonėje „Mūsų amatai“. Tokia veikla būtų laikoma resocializacijos priemone, o pinigines išmokas kaip paskatinimą gautų tik stropiai dirbantys nuteistieji. Šiuo metu finansinis atlygis mokamas visiems, neatsižvelgiant į tai, kaip jie dirba ar elgiasi.
Ministerija pažymi, kad daugelyje Europos šalių nuteistųjų darbas pataisos įstaigose prilyginamas jų resocializacijai, kadangi ši veikla skirta darbo įgūdžiams įgyti ir išsaugoti, išmokti amato. Todėl tokia nuteistųjų darbinio pobūdžio veikla nelaikoma darbo santykiais.
