Įsakymo projektą dėl Žemo slenksčio paslaugų teikimo tvarkos aprašo ir „saugesnio narkotikų vartojimo kambarių“ įteisinimo SAM parengė sausio 17-ąją.
Paslaugos – nemokamos ir konfidencialios
Ministerija, atsižvelgdama į Seimo patvirtintą Nacionalinės narkotikų kontrolės ir narkomanijos prevencijos 2010–2016 metų programą ir joje numatytą siekį užtikrinti sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumą ir kokybę asmenims, neteisėtai vartojantiems narkotines ir psichotropines medžiagas, pasiūlė įteisinti saugesnio narkotikų vartojimo kambarius.
Jie, siekiant sumažinti mirties nuo perdozavimo, infekcijų plitimo riziką ir kitas su vartojimu susijusias neigiamas pasekmes, veiktų asmens sveikatos priežiūros įstaigose, kur, prižiūrint sveikatos priežiūros specialistams, būtų sudarytos sąlygos vartoti narkotines ir psichotropines medžiagas.
Tokios paslaugos būtų nemokamos, konfidencialios ir anoniminės, teikiamos švirkščiamąsias narkotines ir psichotropines medžiagas vartojantiems asmenims ne gydymo tikslu.
Siekiama, kad tokios paslaugos motyvuotų atsisakyti arba mažinti narkotinių ir psichotropinių medžiagų vartojimą, mažinti rizikingą elgseną, gydytis psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo sukeliamus psichikos ir elgesio sutrikimus bei kitas ligas, įsitraukti į gydymo, reabilitacijos, resocializacijos ir integracijos bei savigalbos grupių programas.
Taip pat – skatintų asmenis panaudotas adatas ir švirkštus atnešti į saugesnio narkotikų vartojimo kambarius.
Asmenis ketinama konsultuoti infekcijų plitimo, narkotinių ir psichotropinių medžiagų vartojimo žalos ir susijusių neigiamų pasekmių mažinimo, rizikingos elgsenos mažinimo, užkrečiamų ligų prevencijos bei saugesnės lytinės elgsenos klausimais, tarpininkauti didinant galimybes gauti sveikatos priežiūros ir kitas paslaugas, siekti įtraukti į reabilitacijos, resocializacijos ir integracijos bei savigalbos grupių programas.
A.Sysas: siunčiama labai bloga žinutė
Atstovas iš opozicijos, Seimo socialdemokratas Algirdas Sysas kritikavo ministerijos siekį įteisinti saugesnio narkotikų vartojimo kambarius, nes taip, pasak jo, bus legalizuotas narkotikų vartojimas.
„Siunčiam signalus, kad ateikite, vartokite, jus prižiūrėsime.
Manau, kad siunčiama labai bloga žinutė jauniems žmonėms. Mes vis kalbame, kad psichotropinių ir narkotinių medžiagų vartojimas yra blogai, bet čia sako ateiti ir su specialistų pagalba vartoti narkotines medžiagas“, – pirmadienį per spaudos konferenciją Seime kalbėjo parlamentaras.
Dėl siūlymo įteisinti saugesnio narkotikų vartojimo kambarius jis žadėjo kreiptis į sveikatos apsaugos ministrą Arūną Dulkį.
Pas mus naudoti narkotikus yra draudžiama, už tai yra baudžiamoji atsakomybė.
„Kreipsiuosi raštu į ministrą ir pabandysiu gauti [atsakymą], ar priėmus šitą teisės aktą sveikatos įstaigose galima bus naudoti nelegalias draudžiamas medžiagas. <...> Kitas klausimas, ar šiuo atveju tie medicinos darbuotojai bus bendrininkai darant nusikaltimą? Nes pas mus naudoti narkotikus yra draudžiama, už tai yra baudžiamoji atsakomybė“, – dėstė A.Sysas.
Seimo narys taip pat kėlė klausimą, ar tokios paslaugos bus apmokamos Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis.
„Visuomenė turi žinoti, kur bus naudojami mokesčių mokėtojų pinigai“, – pažymėjo jis.
M.Danielė: pagaliau kalbame apie sprendimus
Valdančiosios Laisvės partijos Seime atstovė Morgana Danielė siūlymą leisti veikti saugesnio narkotikų vartojimo kambariams Lietuvoje pasveikino.
„Perdozavimo prevencijos kambariai atidaryti Šveicarijoje 1986 metais. Na, o Lietuvoje jie yra sensacija 2022 metais! Praėjo 35 metai, kol Lietuvoje pagaliau prakalbome apie narkotikų problemai spręsti reikalingus sprendimus ir priemones. Aleliuja“, – feisbuke rašė politikė.
Narkotikų vartojimo kambariai, pasak M.Danielės, padeda mažinti apsvaigusių žmonių gatvėse skaičių, veikia kaip ŽIV ir hepatito C, mirčių nuo perdozavimo, viešosios tvarkos pažeidimų, komplikacijų ir brangių operacijų prevencija.
„Padeda palaikyti viešąją tvarką ir svarbiausia – užmegzti kontaktą su vartojančiais žmonėmis, pelnyti pasitikėjimą ir nuosekliai kalbinti juos gydytis“, – dėstė ji.
Politikė teigė, kad tokie kambariai Lietuvoje turėjo veikti jau seniai:
„Injekcinis vartojimas Rytų Europos šalyse yra labiau paplitęs, nei kur kitur Europoje, esame tarp daugiausiai mirčių nuo perdozavimo ir naujų ŽIV atvejų fiksuojančių šalių, hepatitu C užsikrečia beveik visi injekcinius narkotikus vartojantys žmonės, todėl turėjome būti tarp pirmųjų, o ne vėluoti ištisus 35 metus! Na bet geriau vėliau nei niekada, kaip sakoma.“
Turėjome būti tarp pirmųjų, o ne vėluoti ištisus 35 metus!
SAM parengtas įsakymo projektas dėl Žemo slenksčio paslaugų teikimo tvarkos aprašo ir „saugesnio narkotikų vartojimo kambarių“ įteisinimo bus derinamas iki sausio 31-osios.
Sveikatos apsaugos ministro patarėja Simona Bieliūnė vėliau pirmadienį pabrėžė, jog narkotikų vartojimo kambarių idėja nereiškia legalizavimo, paslauga būtų prieinama tik išskirtinai probleminiams vartotojams. Apie tai daugiau – čia.
Lietuvoje daugiau kaip dešimtyje miestų veikia žemo slenksčio paslaugų kabinetai, į kuriuos gali kreiptis visi švirkščiamųjų narkotikų vartotojai. Viena pagrindinių čia teikiamų paslaugų yra švirkštų ir adatų išdavimas, siekiant kontroliuoti per kraują perduodamų ligų, tokių kaip ŽIV, virusinių hepatitų, plitimą, rašo BNS.
Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro duomenimis, žemo slenksčio kabinetų paslaugų gavėjai juose kasmet apsilanko maždaug 40–50 tūkst. kartų. Nuolatinių žemo slenksčio paslaugų gavėjų skaičius yra nepastovus, anksčiau siekdavo apie 1–2 tūkst. ar kiek daugiau, tačiau pastaraisiais metais šis skaičius mažėjo – 2019 metais registruoti 746 nauji paslaugų gavėjai, 2018 metais – 820.
