Baudžiamajame kodekse planuojama įtvirtinti nuostatą, kad atsakomybė asmeniui būtų taikoma tik už patį papirkimo faktą. Tai reiškia, kad prokurorams nereikėtų įrodinėti, jog paperkant asmenį buvo pakeistas jo pasirinkimas, už ką balsuoti.
Vidaus reikalų ministro Tomo Žilinsko teigimu, tokias pataisas paskatino pasiūlyti besiformuojanti teismų praktika, pagal kurią vieni teisėjai reikalauja įrodyti pakeistą rinkėjų valią, o kiti to nereikalauja.
Tokias pataisas paskatino pasiūlyti besiformuojanti teismų praktika, pagal kurią vieni teisėjai reikalauja įrodyti pakeistą rinkėjų valią, o kiti to nereikalauja.
„Mes kalbėjomės ir su Vyriausiąja rinkimų komisija, ir su prokurorais. Ypač Generalinė prokuratūra sako, kad yra bėdų su poveikio įrodymu. Vieni teismai reikalauja įrodyti, kad buvo pakeista rinkėjų valia, kiti nereikalauja“, – BNS sakė ministras.
„Labai nevienodai vystosi Lietuvos teismų praktika, todėl jeigu kodekso formuluotė yra neaiški – pataisykime ją, kad nekiltų jokių abejonių ir spekuliacijų“, – pridūrė jis.
Ministrui antrino ir Generalinės prokuratūros atstovai.
„Praktikoje taikant baudžiamąją atsakomybę už nusikaltimus asmenų rinkimų teisėms pakrypo ta linkme, kad pats rinkėjų papirkimas savaime dar nereiškia nusikalstamos veikos (...) padarymo. Kaltininką pripažįstant kaltu padarius minėtą nusikaltimą būtina nustatyti, kad papirkdamas rinkėją jis taip trukdė rinkėjams realizuoti savo teisę rinkti. Tai yra, reikia įrodyti, kad padaryta įtaka rinkėjui paveikė rinkėjo valią, todėl jis balsavo kitaip negu norėjo“, – rašoma prokuratūros BNS pateiktame atsakyme.
Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininkas Zenonas Vaigauskas BNS sakė, kad esant dabartiniam reguliavimui visuomenė susiduria su neteisingumo jausmu, kai balsų pirkimo faktas būna išaiškinamas, tačiau atsakingi asmenys už tai nėra nuteisiami.
Seimo rinkimai vyks spalio mėnesį.
