Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti
2018 11 07

Ministerijai nepanorus aiškintis, kaip gimė vienai įmonei pritaikytos taisyklės, tai tirs Seimo nariai

Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) atstovai trečiadienį Seimo Antikorupcijos komisijai aiškinosi dėl sprendimo skirti ES paramą buvusio ministerijos darbuotojo vadovaujamai įmonei, prieš tai pakeičiant taisykles taip, kad įmonė taptų tinkama gauti paramą. Ministerijos atstovai laikosi nuomonės, kad pakeitimų reikėjo, nes sąlygos visoms įmonėms buvo per griežtos, tačiau tai parlamentarų neįtikino. Parlamentarai stebėjosi, kad ŽŪM dėl šios situacijos net nebuvo pradėtas tarnybinis patikrinimas. Komisija žada išsiaiškinti asmenis, kurie inicijavo pakeitimus.
Vitalijus Gailius
Vitalijus Gailius / Vidmanto Balkūno / 15min nuotr.

Seimo Antikorupcijos komisija ėmė aiškintis 15min paskelbtą informaciją apie ŽŪM sprendimą skirti ES paramą buvusio savo darbuotojo vadovaujamai įmonei.

ŽŪM Žuvininkystės departamento direktoriaus pavaduotoju dirbusio Aivaro Labanausko dabar vadovaujamai įmonei „Atlantic High Sea Fishing Company“ ŽŪM rekomendavo skirti beveik 2 mln. eurų žvejybos laivo „Margiris“ modernizavimui.

Tačiau 15min surinkti duomenys parodė, kad įmonė nebūtų galėjusi pretenduoti į paramą, jei ne ministro įsakymais pakeistos taisyklės.

Prieš paraiškų teikimo terminą didžiausia ES paramos suma priemonei, pagal kurią dalinta minėta parama, buvo padidinta nuo 300 tūkst. eurų iki 2 mln. eurų.

Vėliau į ES paramą pretenduojančioms įmonėms buvo sumažintas grynojo pelningumo reikalavimas nuo 2 iki 1 proc. Pasigilinus aišku, kodėl – 15min gauti „Atlantic High Sea Fishing Company“ duomenys parodė, kad 2016 metais įmonės grynasis pelningumas sudarė 1,59 proc., o 2017-aisiais –8,78 proc. Taigi, 2017-aisiais įmonė buvo susidūrusi su finansiniais sunkumais, ir net pamažinus pelningumo reikalavimą, ji šiemet pretenduoti į ES paramą negalėjo. Tačiau kitas ministro įsakymo pakeitimas išsprendė ir šią problemą – leista ataskaitiniais metais pasirinkti ne praėjusius, bet ir iki tol buvusius metus. Įmonė šiuo pakeitimu pasinaudojo ir paramai gauti pateikė 2016 metų grynojo pelningumo duomenis.

Antikorupciniu požiūriu šiuos pakeitimus išanalizavusi STT parašė raštą ŽŪM, kur buvo pareikšta, kad sąlygų keitimas be viešai paskelbto paaiškinimo jau prasidėjus paraiškų teikimo laikotarpiui yra ydingas antikorupciniu požiūriu ir galimai buvo padarytas siekiant, kad reikalavimus atitiktų konkretus asmuo Su visu STT raštu galite susipažinti čia.

STT atstovas: priežasties pradėti tyrimą neįžvelgėme

Trečiadienį Antikorupcijos komisijos posėdyje dalyvavęs STT Antikorupcinio vertinimo skyriaus viršininkas Audrius Bereišis Seimo nariams sakė, kad jiems užkliuvo tai, jog taisyklės keistos nepaskelbus aiškinamojo rašto, tai yra visuomenei nepaskelbus motyvų. Jo teigimu, situaciją ŽŪM tarnyba ėmė aiškintis gavusi skundą.

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Audrius Bereišis
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Audrius Bereišis

„Mes pamatėme, kad ta bendrovė, kuri minima rašte, iki tol neatitiko tų reikalavimų“, – parlamentarams teigė A.Bereišis. Jo teigimu, ŽŪM privalėjo pati atlikti savo rengiamo teisės akto pakeitimo antikorupcinį vertinimą, atsakyti į klausimus, ar pakeitimai nesudaro sąlygų vienam verslo subjektui.

„Mes tokio dokumento ieškojom ir neradom“, – pabrėžė tarnybos atstovas.

Klausiamas, kodėl kilus minčiai, kad taisyklių keitimas galėjo būti pritaikytas vienai įmonei, nebuvo STT pradėtas tyrimas dėl galimos korupcijos, A.Bereišis sakė, kad nebuvo gauta duomenų apie daromą ar padarytą nusikalstamą veiką.

„Konkrečių duomenų, kurių reikia, kad galėtume pradėti ikiteisminį tyrimą ir jį vykdyti STT padalinys neįžvelgė“, – sakė jis.

ŽŪM viceministras: mes teisės aktų vienam subjektui nerengiame

Nors į komisijos posėdį buvo kviestas žemės ūkio ministras Giedrius Surplys, jis dalyvauti negalėjo, tad atsiuntė už žuvininkystę atsakingą viceministrą Darių Liutiką, kuris iškart pasiteisino viceministru dirbantis tik nuo vasaros, tuo metu komisija aptarinėja ankstesnių laikų įvykius.

D.Liutikas informavo, kad paramos sutartis su „Atlantic High Sea Fishing Company“ pasirašyta spalį, o ŽŪM dėl šioje istorijoje minimų faktų joks tarnybinis patikrinimas nevyko.

„Teisės aktai neruošiami pas mus kažkokiam vienam subjektui“, – pareiškė jis.

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Darius Liutikas
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Darius Liutikas

D.Liutikas ir kiti posėdyje dalyvavę ministerijos atstovai dėstė, jog teisės aktų pakeitimai buvo daromi dėl to, kad būtų palengvintos sąlygos gauti paramą visoms įmonėms, antraip parama gali likti apskritai nepanaudota.

Anot jo, todėl ir buvo sumažintas ekonominio naudingumo reikalavimas, kas, anot viceministro, taikyta ne vienai bendrovei, o visai žuvininkų bendruomenei. „Nežinau, kas čia blogo, siekis yra, kad ateitų kuo daugiau galimų pareiškėjų“, – teigė jis.

D.Liutikas pabrėžė, kad žuvininkystė nėra išskirtinis sektorius – reikalavimai mažinami esą ir kitoms sritims. „Pastoviai nuolat keičiame taisykles ir taip mažiname administravimo įvairius perteklinius dalykus“, – tikino viceministras.

Klausiamas, ar ŽŪM po 15min tyrimo nevertino galimo viešųjų ir privačių interesų konflikto priimant sprendimus dėl įmonės, viceministras teigė, kad ministerijoje yra už antikorupciją atsakingas darbuotojas.

„Tik noriu pasakyti, kad tas teisės akto kelias buvo per programos valdymo komitetus, įvairius kitus diskusinius kolegialius organus, tai nebuvo vieno žmogaus inicijuotas, kad atnešė ir ministrui pakišo pasirašyti. Buvo apsvarstyta kolegialiai“, – tikino jis.

Tačiau parlamentarų klausiamas, kas konkrečiai inicijavo šiuos pakeitimus, konkrečių asmenų jis neįvardijo, tik minėjo, kad tai buvo tuomet dar egzistavusio Žuvininkystės departamento specialistai.

„Jūs dengiatės, kad buvo svarstoma kolektyviai, bet mes žinom tuos kolektyvinius svarstymus – jeigu nėra gauta formalių priekaištų, juda į priekį (...) Nereikia to pristatyti, kad paskui buvo palaiminta kolektyvinėse struktūrose. Pirminė iniciatyva labai daug lemia tokiuose procesuose“, – replikavo konservatorius Jurgis Razma.

Jis labai stebėjosi, kodėl 15min publikavus tyrimą, ŽŪM taip ir neatliko greito ir rimto tarnybinio patikrinimo ir neišsiaiškino, kurie konkrečiai darbuotojai pateikė siūlymus keisti tvarką.

ŽŪM Teisėkūros ir atstovavimo skyriaus vedėjas Andrius Burlėga teigė, kad siūlymas mažinti ekonominio naudingumo rodiklį gimė dar 2017 metų lapkritį.

„Iš kur jūs žinote, kad negalvojo apie tą šaukimą (paraiškų – aut.)? Kad jie negalėjo pasikalbėti, kad toks šaukimas bus, kad reikia tokių sąlygų?“ – klausė jo J.Razma.

Komisijos narys Bronius Matelis pareiškė, kad jam diskusija atrodo keista – ministerijos atstovai, anot jo, atėjo nepasirengę.

„Bent jau tarnybinis tyrimas turėjo būti atliktas. Dabar mes šaudome klausimais, o jie sako: viskas teisėta. Tokia pozicija iš anksto užimta ir jūs čia nesikniskit, nes viskas yra aišku“, – stebėjosi jis.

A.Burlėgos teigimu, sumažinus ekonominio gyvybingumo reikalavimą įmonėms gautos 7 paraiškos ES paramai gauti, įmonės noriai naudojosi supaprastintomis sąlygomis.

„Tai įrodo teiginį, kad tai nėra pritaikyta kažkokiam vienam subjektui“, – tvirtino ministerijos atstovas.

Tačiau jis pripažino, kad padidinta maksimalia paramos suma pasinaudojo tik viena bendrovė.

ŽŪM atstovė: „Projektą rengiau aš“

Posėdyje dalyvavusi ŽŪM Žuvininkystės skyriaus patarėja Jūratė Masiulienė parlamentarams sakė, kad pirminį projektą dėl ES paramos dydžio padidinimo nuo 300 tūkst. eurų iki 2 mln. eurų - beveik, tiek, kiek paskui paprašė „Atlantic High Sea Fishing Company“, pasiūlė ji.

„Aš teikiau vyresniam, sakykim, departamento direktoriui. Nes aš rengiu medžiagą atsižvelgiant į įgyvendinimo rezultatus ir kokius reikia pasiekti rezultatus, tai gryna matematika“, – sakė ji.

Žygimanto Gedvilos / J.Masiulienė (kairėje)
Žygimanto Gedvilos / J.Masiulienė (kairėje)

Komisijos pirmininkas V.Gailius ŽŪM atstovų klausė, kam reikėjo rašyti tokias taisykles, kurios apsunkino arba visai atėmė žuvininkystės įmonėms galimybes gauti ES paramą, o paskui jas keisti.

Po posėdžio V.Gailius žurnalistams sakė, jog Antikorupcijos komisija ateityje ketina išsiaiškinti, ar ŽŪM teisės aktai buvo keičiami skaidriai.

„Kad skaidrumo trūko, matome“, – pridūrė parlamentaras.

Anot jo, bus prašoma Vidaus reikalų ministerijos pagalbos, kad ši padėtų išsiaiškinti, kas iš tiesų rengė ir inicijavo taisyklių pakeitimus.

„Šiais technologijų laikais mes turime galimybę gauti teisės aktų tikruosius rengėjus. Identifikuosime asmenis, iš kurių išėjo iniciatyva“, – pridūrė V.Gailius.

Jis teigė galintis palinkėti naujai ŽŪM politinei vadovybei neplaukti pasroviui su ministerijos biurokratais, nes jie, nepanašu, kad nori taisyti padėtį – tik teisintis.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
„ID Vilnius“ – Vilniaus miesto technologijų kompetencijų centro link
Reklama
Šviežia ir kokybiška mėsa: kaip „Lidl“ užtikrina jos šviežumą?
Reklama
Kaip efektyviai atsikratyti drėgmės namuose ir neleisti jai sugrįžti?
Reklama
Sodyba – saugus uostas neramiais laikais