Kaip BNS informavo ministerija, viceministrės Aušros Bilotienės-Motiejūnienės vadovaujama darbo grupė nutarė, jog gimdymo namuose paslaugas teikti turės akušeris, dirbantis ligoninėje ar kitoje šias paslaugas teikiančioje gydymo įstaigoje bei turintis atitinkamą kvalifikaciją. Taip pat siūloma skatinti natūralaus gimdymo erdvių plėtrą gydymo įstaigose, teikiančiose stacionarines akušerijos paslaugas.
Kaip nurodo ministerija, parengtas projektas, detalizuojantis, kokias medicinines priemones privalo turėti gimdymą priimantis akušeris, tai pat numatoma, kad atsakomybę žalos padarymo atveju prisiimti turėtų gydymo įstaiga, kurios darbuotojas priėmė gimdymą.
Pasak ministerijos, sprendimas įteisinti gimdymus namuose leistų mamoms jaustis tarsi jos būtų namų aplinkoje, tačiau užtikrinti kvalifikuotą pagalbą būtų lengviau.
Ministerija pabrėžia, kad darbo grupė, išnagrinėjusi gimdymo namuose modelius užsienio valstybėse, atsakė tik į dalį klausimų, todėl ministras pratęsė jos veiklą siekiant iki galo sudėlioti būsimą gimdymo namuose modelį ir pasirengti visiškai reglamentuoti šias paslaugas. Šiuo metu gimdymas namuose nėra draudžiamas, bet nėra ir apibrėžtas įstatymuose.
„Žmonių noras, kad vaikas išvystų pasaulį namuose yra puikiai suprantamas, juk artima aplinka yra daug priimtinesnė nei ligoninės palata. Žinoma, taip pat yra būtina užtikrinti mamos bei naujagimio saugumą, šiuo atveju tai yra svarbiausias prioritetas. Tad reikia apsvarstyti dar daug klausimų ir rasti patį tinkamiausią sprendimą, todėl darbo grupė dirbs ir toliau“, – BNS persiųstame atsakime teigia A.Veryga.
A.Bilotienė-Motiejūnienė sako, kad kol kas nėra atsakymo ir dėl tokių gimdymo detalių, kaip apšvietimas, akušerio rinkinys, transporto priemonės, jei gimdyvę reikėtų vežti į ligoninę, išankstinis susitarimas dėl galimo gimdyvės priėmimo stacionare ir daugelis kitų dalykų. Darbo grupė tikisi šiuos dalykus dar aptarti su ekspertais.
„Tokie sprendimai turi būti priimami labai atsakingai, apgalvotai ir neskubant, nes šiuo atveju svarbiausia yra numatyti, kaip turėtų būti užtikrintas gimdyvės ir kūdikio saugumas“, – sako viceministrė.
Ministerija nenurodo, kada darbo grupė turėtų pateikti galutinius atsakymus.
Anksčiau pateiktais SAM duomenimis, planiniai gimdymai ne ligoninėse teisiškai reglamentuojami ir reguliuojami 20-yje Europos valstybių, tarp jų ir kaimyninėse Latvijoje, Estijoje, Lenkijoje.
Gimdymo namuose šalininkai jo įteisinimo siekia argumentuodami, kad moteris psichologiškai ramiau jaučiasi gimdydama namuose, šeimos aplinkoje.
Darbo grupė buvo sudaryta vasarį, reaguojant į teismų nagrinėjamą rezonanso sulaukusią bylą dėl gimdymų namuose.
Praėjusių metų pabaigoje Vilniaus apylinkės teismas išteisino gimdyvėms namuose padėjusią pribuvėją Jurgitą Ingą Švedienę, tačiau bendrosios praktikos gydytojos išsilavinimą turinti Dalia Jakaitė pripažinta kalta dėl neteisėto vertimosi ūkine, komercine, finansine ar profesine veikla. Šį sprendimą aukštesnės instancijos teismui apskundė prokurorai, prašydami nuteisti J.I.Švedienę 6 mėnesiais laisvės apribojimo bausmę atidedant metams, apeliacinį skundą teismui pateikė ir D.Jakaitė – bylą šiuo metu nagrinėja Vilniaus apygardos teismas.
Moterų veikla teisėtvarkos pareigūnai susidomėjo, kai 2011 metais birželį Vilniaus apskrityje mirė namuose pagimdytas naujagimis. Aiškinantis jo mirties aplinkybes, kilo įtarimų dėl gimdyvei padėjusių asmenų veiklos legalumo.
Įtariama, kad viena moterų priimdavo namuose gimdančių moterų naujagimius, o kita juos apžiūrėdavo ir išrašydavo gimimą patvirtinančias pažymas. D.Jakaitė sakė apžiūrėdavusi tik naujagimius, gimdymų nepriimdavo. Moteris teigė iš gimdyvių gavusi dovanų medaus, vaisių.
Atliekant ikiteisminį tyrimą nustatyta daugybė gimdymo namuose atvejų, per kuriuos pribuvėjos darbą esą atlikdavo J.I.Švedienė, o vėliau apie kūdikių gimimą pažymas išrašydavo ir juos apžiūrėdavo D.Jakaitė. Prokuratūros duomenimis, ne visuomet gimdymas namų sąlygomis baigdavosi laimingai – būta ir tragiškų baigčių.
