Atnaujinta 12:38, švietimo įstaigų vadovų profsąjungos pirmininkės J.Andrijauskienės komentaras
Antradienį ministerijoje susirinko apie 40 įvairių mokyklų ir skirtingų šalies savivaldybių atstovų, taip pat premjero patarėja švietimo klausimais Unė Kaunaitė.
Susitikimo pradžioje švietimo ministras Algirdas Monkevičius tarė sveikinimo žodį, salėje buvo rodoma švietimo strategijos 2013-2022 metams skaidrė. Joje deklaruotas siekis turėti vidutiniškai ne mažiau kaip 54 proc. mokinių, atitinkančių bent 3 iš 6 tarptautinio penkiolikmečių mokymosi pasiekimų tyrimo PISA lygį.
Taip pat vidutiniškai ne daugiau kaip 15 proc. mokinių, nepasiekiančių 2 iš 6 tarptautinio penkiolikmečių mokymosi pasiekimų tyrimo PISA lygio.
Vėliau ministras išvyko į Seimą.
Mokykloms daugiau laisvės pasirinkti
Susitikimo „Kaip geriau pasirengti organizuoti ugdymo procesą“ eigą į rankas perėmęs A.Monkevičiaus patarėjas ryšiams su visuomene Kęstutis Butvydas pristatė ministerijos siūlymus, kaip pasiruošti ateinantiems mokslo metams. Pasak jo, norima, kad ugdymo įstaigos turėtų daugiau laisvės pasirinkti kaip išnaudoti mokslo metų trukmę.
Pasak patarėjo, mokyklos gali pasirinkti kitokias ugdymo formas, pavyzdžiui, suintensyvinti pamokas, įskaityti ugdymo laiką, kai organizuojami renginiai ne pamokų metu, įskaityti mokinių atliekamą projektinę ar kitą veiklą po pamokų.
Kartu gali keisti atostogų laiką, pavyzdžiui, trumpinti žiemos ir ilginti vasaros, taip pat pamokų skaičių metuose, savaitėje, dienoje ir jas skirstyti taip, kad nepažeistų higienos normų. Pavyzdžiui, dalis ugdymo proceso galėtų būti perkelta į šeštadienius.
K.Butvydas taip pat teigia, kad mokyklos pačios sprendžia, kada turi baigtis mokslo metai, tad klasėms ar klasių grupėms jos gali baigtis skirtingu metu, kai pabaigiamas ugdymo procesas.
„Kalbėkime apie tikrąjį ugdymo procesą, o ne apie jo imitaciją“, – teigia J.Andrijauskienė.
Patarėjas dargi pabrėžia, kad mokyklos gali perskaičiuoti ilgiau trunkantį mokymosi laiką dienomis į realų mokymosi laiką pamokomis ar valandomis.
Sieks gerinti mokymosi sąlygas
Atsižvelgdamas į klimato pokyčius, A.Monkevičius anksčiau yra tikinęs, kad reikia suplanuoti investicijas, jog ugdymo įstaigos būtų pritaikytos ir karštiems orams. Ministro teigimu, planuojant kitų metų biudžetą bus ieškoma lėšų oro kontrolės sistemų įsigijimui.
Pasak K.Butvydo, buvo ieškoma, kaip kitos valstybės sprendžia ugdymosi klausimą esant aukštai temperatūrai lauke. Kaip teigia patarėjas, nebuvo rasta jokių pavyzdžių, kaip valstybės reglamentuoja ribinį karštį lauke, tad neaišku, pagal ką nustatyti ir Lietuvoje.
„Pagal ką nustatysime? 31, 32 ar 33 laipsniai šilumos?“ – klausė patarėjas.
Jo teigimu, mokyklose būtų diegiamos ne oro kondicionavimo, bet rekuperacinės sistemos.
Be temperatūros, ministerijos teigimu, ugdymo įstaigos susidūrė ir su kitais iššūkiais: nerimas dėl erkių vaikams leidžiant laiką gamtoje, lėšų trūkumas pažintinei veiklai organizuoti ir pavėžėjimui, vyresniųjų klasių mokinių įsidarbinimas ugdymo proceso metu, ugdymo proceso sklandus organizavimas brandos egzaminų sesijos metu.
Pasak ministerijos, pastarąją problemą bus siekiama išspręsti sklandžiau organizuojant brandos egzaminų sesiją. O dėl vyresniųjų moksleivių įsidarbinimo – bus įteisintas savarankiško ar nuotolinio mokymosi būdas dirbantiems mokiniams vasarą.
Pasak ministerijos, bus mėginama didinti skiriamų lėšų pažintinei veiklai vykdyti dydį, taip pat kartu su Sveikatos apsaugos ministerija svarstoma, kaip apsaugoti vaikus nuo erkių grėsmės.
Vasarą pamokos prie vandens
Birželio viduryje, reaguodamos į aukštą temperatūrą, mokyklos arba trumpino pamokas, stabdė ugdymo procesą, arba dienas leido kitose aplinkose.
Susitikime ministerijos pristatytose skaidrėse buvo surašytos įvairių šalies savivaldybių mokyklų patirtys, kaip jos leido laiką esant karščiams.
Pasak ministerijos, mokyklos turėjo bendrų pamokų su įvairiais socialiniais partneriais, pamokas vykdė vietos bibliotekose ar lauke – prie vandens ar ant vandens, mokėsi pagalbos skęstančiajam. Taip pat darė pusryčius ant žolės, vaikščiojo po įsimintinas gyvenvietės vietas.
Ugdymas ar tik jo imitacija?
Ministerijoje organizuotame susitikime dalyvavusi Jolita Andrijauskienė, Lietuvos švietimo įstaigų vadovų profesinės sąjungos pirmininkė, teigia, kad mokslo dienų skaičiaus atstatymas sąsajų su ugdymo kokybe neturėjo.
„Naudos jis (prailginimas) duotų, jeigu būtų tikroji ugdomoji veikla. Ką kolegos kalbėjo, buvo akcentuota, kad mokiniui apskritai labai daug pamokų dingsta. Ar serga pats, mokytojai, mokytojai vyksta į stažuotes, ekstremalios situacijos. Klausimas, kas užima tas pamokas. (...) Kalbėkime apie tikrąjį ugdymo procesą, o ne apie jo imitaciją“, – teigia J. Andrijauskienė.
Anot Klaipėdos Hermano Zudermano gimnazijos direktorės, situaciją gerokai pagerintų didesnis finansavimas moksleivių išvažiuojamosioms išvykoms, nes abejojama, kiek vaikui būtų įdomu turėti neformalias veiklas vien tik mokykloje ar aplink ją.
J.Andrijauskienė taip pat pabrėžia būtinybę fiksuoti aukštutinę karščio ribą, nuo kurios mokyklos gali skelbti ekstremalią situaciją. Jos teigimu, daugumos mokyklų patalpos nėra pritaikytos dirbti aukštoje temperatūroje, o norint ją sureguliuoti, valstybei reikėtų investuoti didžiulius pinigus.
„Jeigu leidžia atšaukti dėl šalčio, karštis turėtų būti pripažintas kaip ekstremali situacija, turėtų būti stabdomas ugdymas. (...) Baisu pagalvoti apie lėšas, kurios bus skirtos visoms mokykloms“, – teigia švietimo įstaigų vadovų profsąjungos vadovė.
Pagal numatytus planus, šiemet mokslo metai pradinukams truko 35, vyresniems moksleiviams – 37 savaites. Prieš dvejus metus mokslo metai buvo trumpesni trimis savaitėmis.
