Du valdymo centrai
Pasak A.Bilotaitės, šiuo metu pasienio užkardose ir savivaldybių patalpose gyvena apie 1,4 tūkst. migrantų.
„Per šį mėnesį mes įsipareigojame visus neteisėtus migrantus, kurie šiuo metu yra apgyvendinti pasienio užkardose, savivaldybių patalpose, tam tikrais etapais iškeldinti į šiltas patalpas arba apšildytus modulinius namelius“, – ketvirtadienį žurnalistams sakė ministrė.
A.Bilotaitės teigimu, nuo šiol migrantų apgyvendinimu rūpinsis du atskiri centrai. Už pažeidžiamiausias grupes – šeimas, moteris, vaikus – bus atsakinga Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, už likusiuosius – Valstybės sienos apsaugos tarnybai (VSAT) pavaldus MEGA Užsieniečių registracijos centras Medininkuose.
Turimais duomenimis, šiuo metu pažeidžiamų grupių asmenys sudaro apie pusę visų migrantų.
„Vienas objektas yra Ruklos Pabėgėlių priėmimo centras (...) Antrasis objektas yra VIlniuje, Naujininkuose, esantys laikinieji nakvynės namai. Ten planuojama apgyvendinti apie 900 žmonių“, – teigė ministrė.
Tuo metu likusieji migrantai bus apgyvendinti Medininkuose, kur jų įsikurs apie 800 ir Pabradės Užsieniečių registracijos centre, kurį ketinama praplėsti iki tūkstančio žmonių.
„Kita grupė – vieniši vyrai, ten, kur reikalingas sustiprintas saugumas, bus apgyvendinti buvusiuose Kybartų pataisos namuose“, – sakė ministrė.
„Rūdninkai bus pertvarkomi, ten bus pastatomi moduliniai nameliai ir bus užtikrinta visa infrastruktūra“, – paaiškino ji.
Pažeidžiamų migrantų – maždaug pusė
J.Jakštienės teigimu, vaikų iki devynerių metų šiuo metu yra apie 500. Apie 200 jų, yra iki trejų metų amžiaus.
„Tokio amžiaus vaikai, dalis jų, vis dar gyvena palapinėse, vėstančiose oro sąlygose“, – sakė ji.
Iš viso nepilnamečių migrantų šiuo metu yra apie 1,3 tūkstančio.
„Tai yra tikrai nemažas skaičius. Tame tarpe, turime nelydimus nepilnamečius“, – pabrėžė viceministrė.
Anot jos, jokio suaugusiojo nepalydėtų nepilnamečių yra apie pusšimtis.
„Didžioji dalis yra 16 ar 17 metų, tačiau apie dešimt yra ir jaunesni nei 16 metų. Tai yra gana jauno amžiaus vaikai“, – teigė ji.
Pasak viceministrės, taip pat Lietuvoje yra 22 nėščios migrantės, viena kurių neseniai jau ir pagimdė.
„Negalią turintys asmenys taip pat atvyko su migrantų srautu – yra apie 14 negalią turinčių asmenų“, – sakė J.Jakštienė.
„Turime tokių sudėtingų atvejų, kai šeima ant rankų atsineša cerebriniu paralyžiumi sergantį vaiką“, – pasakojo viceministrė.
Suformuotas bazinių paslaugų paketas
Pasak SADM viceministrės, migrantų poreikių patenkinimui yra suformuotas bazinių paslaugų paketas, į kurį įeina tiek reikalingos paslaugos, tiek tam tikri specifiniai produktai, užtikrinantys humaniškas gyvenimo sąlygas.
Taip pat pranešama, kad Sveikatos apsaugos ministerija organizuoja mobiliąsias komandos, kurios važinės po visas migrantų apgyvendinimo vietas ir tikrins tiek atskirų asmenų sveikatos būklę, tiek bendrą situaciją.
„Kai kalbame apie bazinių paslaugų paketo kontekstą, kalbame ir apie vaikų ugdymą, vaikų švietimą“, – pabrėžė J.Jakštienė.
„Kadangi visi vaikai turi teisę į švietimą, yra organizuojamos pirmosios pamokos. Visi vaikai bus mokomi lietuvių kalbos“, – teigė ji.
Visiems vaikams ir kitiems migrantams taip pat organizuojami papildomi užimtumai bei veiklos.
Raudonasis Kryžius: krizę baigiame įveikti
Raudonojo Kryžiaus organizacijos vadovė Kristina Meidė pasakojo, kad šiuo metu migrantams padeda iš viso devynios nevyriausybinės organizacijos.
„Nuo pirmų dienų Lietuvai tikrai buvo sunkus iššūkis tokį skaičių migrantų apgyvendinti, rasti kuo pamaitinti ir aprengti, bet, manau, kad šiandien turime visai kitokią situaciją“, – teigė ji.
K.Meidės teigimu, su migrantais dirbančios organizacijos geriausiai žino poreikius kiekvienoje stovykloje, o aktualiausi klausimai yra sprendžiami bendrai kiekvieną savaitę.
Anot jos, valstybės prioritetai suvaldant krizę buvo „dėliojami labai teisingai“.
„Pirmiausiai – rasti stogą virš galvos, maistą, taip pat sveikatos problemos buvo labai aštrios“, – sakė ji.
Visgi, skaudžiausias klausimas vis dar išlieka palapinės ir Lietuvoje šąlantys migrantai.
„Jeigu šiandien dar turėtume daugiau vietų, tikrai turbūt vaikams nebereikėtų šalti palapinėse“, – teigė Raudonojo Kryžiaus vadovė.
„Sakau ačiū už bendradarbiavimą ir manau Lietuva tikrai baigia įveikti šią krizę“, – pabrėžė ji.
VSAT ruošiasi naujiems iššūkiams
Valstybės sienos apsaugos tarnybos vado Rustamo Liubajevo teigimu, nuo šiol migrantų apgyvendinimo ir aprūpinimo klausimai bus sprendžiami centralizuotai, tad tarnyba tam ruošiasi – vykdomi struktūriniai pokyčiai, skaičiuojami poreikiai.
„Kalbu apie finansinius poreikius, apie žmogiškųjų resursų poreikį“, – teigė generolas.
VSAT perėmus papildomų objektų kontrolę, tarnyba bus atsakinga už migrantus Medininkuose, Pabradėje ir Kybartuose.
Pasak R.Liubajevo, bendra situacija „tikrai gerėja“, migrantų skaičiai mažėja, tad šiuo metu jau yra atlaisvinama dalis užkardų.
„Mūsų prioritetas dabar yra kiek įmanoma skubiau iškelti žmones ir suteikti jiems galimybes gyventi šiltoje aplinkoje“, – pabrėžė jis.
Dėl to, pasak VSAT vado, moduliniai nameliai montuojami ir užkardose, į kuriuos užsieniečiai galėtų būti laikinai perkeliami artimiausiu metu.
Kol kas prieglobstis nesuteiktas nė vienam
Migracijos departamento direktorė Evelina Gudzinskaitė pasakojo, kad šiuo metu mobiliosios komandos lankosi įvairiose migrantų apgyvendinimo vietose, kitą savaitę jos turėtų atvykti ir į Medininkus.
„Čia ir baigsime savo darbą. Būsime surinkę visus prieglobsčio prašymus ir juos apdoroję, toliau vyks prašymų nagrinėjimo procesas“, – teigė E.Gudzinskaitė.
Pasak jos, šiuo metu iš Lietuvos patys yra išvykę 89 migrantai.
„Taip pat turime 33 užsieniečius, kurie parašė prašymus leisti grįžti savo noru, pasinaudojus 300 eurų išmoka ir mane pasiekė informacija, kad tokia tendencija ir toliau tęsis“, – sakė Migracijos departamento direktorė.
Ji taip pat pabrėžė, kad prieglobsčio prašymų nagrinėjimo klausimuose „jokių naujienų nėra“.
„Visi sprendimai, kurie yra priimami (...) yra nesuteikti prieglobsčio“, – sakė E.Gudzinskaitė.
VRM ruošiasi ir blogesniam scenarijui
Nepaisant pagerėjusios situacijos, vidaus reikalų ministrė A.Bilotaitė pabrėžė, kad ruošiamasi ir kitiems – blogesniems – scenarijams.
„Kadangi mes žinome, kad Baltarusijos režimas yra neprognozuojamas ir mes nežinome, ko galime tikėtis. Žinoma, mes esame sustabdę ir suvaldė situaciją, bet dėliojamės planus ir ateičiai, todėl mes vertiname kitus objektus, taip pat yra skelbiamas naujas konkursas, kad turėtume preliminarias sutartis“, – teigė ji.
A.Bilotaitė patikino, kad sutartys būtų tik preliminarios ir neprivalomos.
„Tai reiškia, kad mes neįsipareigojame to viso kiekio paslaugų ir paimti, bet jei situacija blogėtų, mes tiesiog būtume apsidraudę ir pasiruošę“, – sakė ji.
Pasak ministrės, taip pat svarstomos ir kitos vietos – objektai ir sklypai – kuriose būtų galima apgyvendinti migrantus.
Apie pasirengimą galbūt net neįvyksiančiai krizei – maždaug 40 tūkst. migrantų apgyvendimui – antrino ir R.Liubajevas.
„Tai yra preliminarios sutarys, be jokių įsipareigojimų ir kol kas net ir finansavimo tam nėra skirta“, – pabrėžė VSAT vadas.
