„Mokyklos psichologės išsilavinimas atitinka Švietimo įstatyme nustatytus reikalavimus, <...> tačiau, parinkdama pamokos temą ir medžiagą, neįvertino temos jautrumo. <...> Licėjaus direktorei rekomenduota įvertinti, ar mokyklos psichologė nepažeidė Kodekso reikalavimų“, – pažymėjo Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM).
Pasiskundė parlamentarui
Triukšmas dėl šios pamokos kilo prieš geras dvi savaites. Seimo Žmogaus teisių komiteto (ŽTK) pirmininkas Tomas Vytautas Raskevičius pasidalijo vienos VGTU inžinerijos licėjaus moksleivės pateikta informacija. Jos žodžius esą patvirtino 16 momentinių nuotolinės pamokos turinio nuotraukų.
Vieną iš jų parlamentaras paviešino savo paskyroje „Facebook“. Moksleiviams demonstruotoje skaidrėje galima perskaityti, kad „gyvūnų pasaulyje nėra homoseksualių santykių“, „gėjų santykiai nesitęsia ilgai“, „dauguma pedofilų yra gėjai“, „gėjai negali būti geri tėvai, kad jie yra pedofilai“, „būti gėjumi yra pasirinkimas“.
-
Vėl triukšmas dėl pamokos apie LGBT+: kas iš tiesų buvo pasakojama mokiniams?
-
Šveicarai referendume pritarė tos pačios lyties asmenų santuokų legalizavimui
-
Trys Lenkijos regionai atšaukė prieš LGBT nukreiptas deklaracijas
-
Liaudies partijos narį nuteisė už LRT debatuose kurstytą neapykantą homoseksualams
Moksleivė tvirtino, kad tai „nebuvo stereotipų ar išankstinių nuomonių skaidrė, skatinanti moksleivius kritiškai mąstyti apie homoseksualumą“, cituoti teiginiai „galimai buvo dėstomi kaip faktai“.
T.V.Raskevičius priminė, kad, pagal šiuo metu Lietuvoje galiojančią Tarptautinės statistinės ligų ir sveikatos sutrikimų klasifikacijos dešimtąją redakciją (TLK-10), homoseksualumas nelaikomas sveikatos sutrikimu.
„Lietuvos psichologų sąjunga taip pat atkreipia dėmesį, kad homoseksualumas ir (ar) biseksualumas nėra laikomi psichikos sutrikimu. Todėl kyla principinis klausimas, kodėl buvo pasirinkta apie homoseksualumą kalbėti pamokoje, skirtoje aptarti lytinius sutrikimus.“
Seimo narys kreipėsi ne tik į Licėjaus administraciją, bet ir ŠMSM su prašymu įvertinti, ar ši mokymosi medžiaga suderinama su Pedagogų etikos kodekso 5-uoju – žmogaus teisių pripažinimo – principu, Sveikatos ir lytiškumo ugdymo bei rengimo šeimai bendrosios programos nuostata, kad 11–12 klasių mokytojas turėtų skatinti mokinius gerbti savo bei kitos lytinės orientacijos asmenis.
„Mes čia kalbame apie Partnerystės įstatymą, kuris pripažintų, jog tos pačios lyties poros yra vertos teisinės apsaugos, – teigė parlamentaras. – Tuo tarpu jauni žmonės Lietuvos mokyklose yra mokomi, kad homoseksualūs žmonės yra iškrypėliai. Taip ir gyvenam dviejų paralelinių visatų valstybėje.“
Rėmėsi „Wikipedia“
Mokykla kitą dieną išplatino paneigimą, esą gegužės 6 d. vykusios pamokos metu situacija buvo visai kitokia.
„Atsakydama į parlamentaro, Seimo ŽTK pirmininko T.V.Raskevičiaus paskleistą tikrovės neatitinkančią informaciją apie Vilniaus Gedimino technikos universiteto inžinerijos licėjuje vykusios psichologijos pamokos metu pateiktas formuluotes, kategoriškai paneigiu, kad tezės „gyvūnų pasaulyje nėra homoseksualių santykių“, „gėjų santykiai nesitęsia ilgai“, „dauguma pedofilų yra gėjai“, „gėjai negali būti geri tėvai, kad jie yra pedofilai“, „būti gėjumi yra pasirinkimas“ buvo pateiktos kaip faktas“, – buvo cituojama licėjaus direktorė Regina Mikalauskienė.
Pamoką nuotoliniu būdu „Zoom“ platformoje 11-ų klasių mokiniams, pasirinkusiems psichologijos dalyką, vedė Lietuvos psichologų sąjungos narė, „EuroPsy“ sertifikatą turinti psichologė Dangolia Kušlevič-Veršekienė.
Kategoriškai paneigiu, kad tezės buvo pateiktos kaip faktas.
Cituotos formuluotės esą buvo pateiktos kaip visuomenėje sklandantys mitai, o ne dėstomos kaip faktai.
Paneigime pateiktos ir nuorodos į šaltinius, kuriais psichologė rėmėsi: straipsnį tinklalapyje technologijos.lt ir „Wikipedia“ įrašą.
Vėliau ŠMSM direktorės pateiktame paaiškinime nurodyta, kad jau garsiai prabilus apie šią pamoką Licėjaus psichologai Egidijus Meiženis ir D.Kušlevič-Veršekienė surengė pokalbį su pamokoje dalyvavusiais mokiniais.
Po jo, mokyklos vadovės teigimu, paaiškėjo, kad „dalis mokinių pamokos turinio gerai nepamena, tačiau du iš grupės pateiktą informaciją apie homoseksualumą suprato įžeidžiančiai ir pamokos antros dalies diskusijoje nedalyvavo“.
„Galėjo būti suklaidinti“
„Išanalizavę mokyklos psichologės parengtą Pamokos planą ir skaidrių turinį, atkreipiame dėmesį, kad Pamokoje panaudota medžiaga nėra numatyta nei Psichologijos dalyko programoje, nei kitose Vidurinio ugdymo bendrosiose programose“, – teigiama oficialiame ŠMSM vertinime, kurį pirmadienį paviešino T.V.Raskevičius.
Ministrės Jurgitos Šiugždinienės pasirašyto atsakymo kopiją gavo ir portalas 15min.
Anot ministerijos, „ši medžiaga vertintina kaip perteklinė“. Pamokos plane buvo nurodyta tema „Nukrypimai nuo normos. Penki mitai apie homoseksualumą“, pagrindinis pamokos tikslas – „aptarti seksualinių sutrikimų tipus siekiant suvokti nukrypimus nuo normos“, o uždaviniai – supažindinti su psichoseksualinių sutrikimų klasifikacija; psichoseksualinių sutrikimų galimomis priežastimis; kritiškai įvertinti visuomenėje sklandančius mitus apie homoseksualumą diskusijos metu.
Tai esą rodo, kad psichologė siekė analizuoti mitus, kurie paneigiami šiuolaikinio mokslo ir nedera su bendražmogiškomis vertybėmis.
„Tačiau Pamokos šaltinių analizė rodo, kad Pamokai naudota medžiaga yra skirta mokslo (labiausiai psichiatrijos srities) bendruomenei.
Be to, mokyklos psichologės parengtas skaidrių rinkinys pavadintas vienu pavadinimu „Psichoseksualiniai sutrikimai“, jame neužsimenama apie tai, kad vienoje iš skaidrių yra pateikti ne sutrikimai, o mitai, kuriuos planuota diskusijos metu paneigti.
Tokia skaidrių pateiktis nesudarė prielaidų visiems mokiniams aiškiai suprasti pateiktą turinį. Atidžiai pamokos nesekęs mokinys galėjo būti suklaidintas, kurioje skaidrėje yra sutrikimai, o kurioje mitai.“
ŠMSM pažymėjo, kad mokyklos psichologės išsilavinimas atitinka Švietimo įstatyme nustatytus reikalavimus, tačiau parinkdama pamokos temą ir medžiagą ji esą neįvertino temos jautrumo.
Atidžiai pamokos nesekęs mokinys galėjo būti suklaidintas, kurioje skaidrėje yra sutrikimai, o kurioje mitai.
Todėl direktorei rekomenduota įvertinti, ar psichologė „nepažeidė Kodekso reikalavimų, taip pat skirti didesnį dėmesį pamokos vadybos, šiuolaikinės pamokos kriterijų, veiklų pamokoje, mokomosios medžiagos pateikimo, stebėsenos ir pedagoginio meistriškumo ugdymo aktualijoms, numatant papildomas metodinio darbo, pagalbos mokytojui mokykloje priemones“.
„Labai tikiuosi, jog tiek pati situacija, tiek jos oficialus vertinimas leis bendromis pastangomis užtikrinti, kad panašūs epizodai ateityje nepasikartotų“, – apibendrino parlamentaras.
Žaloja draudimas kalbėti apie LGBT+
Portalo 15min kalbintos ekspertės pabrėžė, kad, jei moksleiviams tokie teiginiai pateikiami kaip faktai, jie daro didelę žalą, ypač – homoseksualiems paaugliams.
„Jei pamokoje minėti teiginiai buvo pateikiami ne kaip visuomenėje egzistuojantys, tačiau mokslo paneigti mitai, o kaip realūs faktai, tai kelia daug klausimų dėl mokytojo (s) galimybių eiti šias pareigas, dėl tinkamo pedagogų rengimo bei galimo diskriminacijos kurstymo“, – portalui 15min pakomentavo Lietuvos žmogaus teisių centro projektų vadovė teisininkė Monika Guliakaitė.
Anot jos, Lygių galimybių įstatymas numato, jog švietimo įstaigos, kiti švietimo teikėjai, mokslo ir studijų institucijos pagal kompetenciją privalo užtikrinti, kad „švietimo programose, vadovėliuose ir mokymo priemonėse nebūtų diskriminavimo ir diskriminavimo propagavimo, be kita ko, lytinės orientacijos pagrindu“.
JAV gyvenančios edukacinių technologijų analitikės, kultūrologijos mokslų daktarės Linos Žigelytės žodžiais, jei minėtos frazės būtų pateiktos ne kaip mitai, tai būtų „gūdi ir žalinga propaganda“, kuri jauną žmogų tikrai galėtų sugniuždyti.
„Gyvūnų pasaulyje apstu homoseksualių santykių, – taip frazes, kurios esą buvo pateiktos kaip mitai, atrėmė mokslininkė, kuri pati JAV keletą metų dėsčiusi kursus LGBTQ+ tematika. – Ir delfinai, ir mano šuo, būna, elgiasi ne visai pagal heteroseksualias normas.
Gėjų romantiški santykiai, kaip ir bet kurių žmonių, būna įvairios trukmės. Bent Lietuvoje mano pažįstamos lesbiečių poros santykius išlaiko ilgiau ir turiningesnius nei pažįstamos heteroseksualios poros.
Dauguma pedofilų nėra gėjai, jų dauguma – vyrai iš heteroseksualių šeimų, turintys vaikų ir dažniausiai prievartaujantys vaikus iš savo aplinkos. Todėl taip sunku kam nors pasakoti apie vaikystėje patiriamą seksualinę prievartą.
Gėjai gali būti geri tėvai, gali būti blogi tėvai. Kaip ir bet kokie tėvai.
Būti homoseksualiuose santykiuose gali būti pasirinkimo klausimas. Kaip ir būti heteroseksualiu, nors beveik visą laiką praleidi mąstydamas apie homoseksualių žmonių gyvenimus. Lietuvoje ypač tokių žmonių – apstu nuo maršistų iki prezidentūros.“
