I.Vėgėlės kalba COVID-19 pandemijos valdymo tema nuskambėjo visuotiniame advokatų susirinkime. Vyriausybės nariai apie ją atsiliepė kritiškai.
Teisingumo ministrė Evelina Dobrovolska teigė maniusi, jog Advokatų tarybos pirmininko sveikinimo žodis bus susijęs su advokatų veikla, o, pasak jos, buvo kitaip.
„Kadangi asmeniškai dalyvavau susirinkime, sveikinimo žodyje, tikėjausi, kad [kalba] bus susieta su advokatūros veikla. Matėme, ta kalba buvo ganėtinai politiška“, – prieš Vyriausybės posėdį pirmadienį žurnalistams komentavo ministrė.
Ji nesiėmė vertinti, ar I.Vėgėlė išsakė asmeninę poziciją, ar tai – visos bendruomenės nuomonė.
„Tą galėtų įvertinti Advokatūros taryba, kiek tai buvo Advokatūros tarybos, o kiek – pirmininko nuomonė“, – kalbėjo E.Dobrovolska.
Ji tik pažymėjo, kad advokatų bendruomenė visada palankiai atsiliepė tiek apie skiepijimą nuo COVID-19, tiek apie testavimąsi:
„Advokatūros taryba, kreipdamasi į ministeriją, visada išreiškė tiek testavimo, tiek vakcinavimo norą.“
Pasigenda logikos
Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė darė prielaidą, jog I.Vėgėlė savo kalba išreiškė asmeninę nuomonę apie COVID-19 pandemijos valdymą.
„Tai buvo asmeninė nuomonė, nemanau, kad tai buvo advokatūros nuomonė, nors ir [I.Vėgėlė] vadovauja šiai organizacijai. Visokių nuomonių gali būti“, – dėstė ji.
Ministrė teigė nesutinkanti su Advokatų tarybos pirmininko nuomone, jog Lietuvoje veikia „prievartinis skiepijimo mechanizmas“.
„Atmetu visiškai šitą kritiką. Priverstinis mechanizmas tada yra ir kelių eismo taisyklės, ir pasiskiepijimas nuo kitų ligų. Man neatrodo logiška“, – kalbėjo A.Armonaitė.
Tenka apgailestauti, kad kai kurie asmenys, užimantys svarbias pozicijas, naudojasi šita situacija ir kelia dar didesnes įtampas.
Vidaus reikalų ministrės Agnės Bilotaitės vertinimu, Advokatų tarybos pirmininko žodžiai, turint omeny, kad Lietuva dorojasi su Baltarusijos režimo inicijuojama migrantų krize, kelia įtampą.
„Manyčiau, kad šiuo metu mums reikalingas susitelkimas. Baltarusijos A.Lukašenkos režimas tik ir siekia to, kad būtų įvairios provokacijos, kad būtų keliamos įtampos mūsų viduje.
Tenka apgailestauti, kad kai kurie asmenys, užimantys svarbias pozicijas, naudojasi šita situacija ir kelia dar didesnes įtampas“, – dėstė ministrė.
Įžvelgia neteisingą interpretavimą
Savo kalboje I.Vėgėlė bandė sugretinti COVID-19 pacientų ir migrantų išlaikymui valstybės skiriamą finansavimą.
„Ar kas palygino šiuos papildomų kovidinių lovų kaštus su pabėgėlių namelių nuomai skirtais daugiau nei 700 mln. eurų?
Abiem atvejais turim ekstremalią padėtį, abiem atvejais reikia veikti ypatingos skubos tvarka. Kiek papildomų lovų už šią įspūdingą sumą galima sukurti COVID-19 ligoniams?
Ir lovos sąvoką aš pasirinkau sąlygiškai – turiu mintyje ir medicinos personalą, ir nekilnojamąjį turtą, ir technines priemones.
Beje, šiuo pavyzdžiu jokiu būdu nenoriu sumenkinti būtinumo sukurti tinkamas gyvenimo sąlygas migrantams – tiesiog lyginu mūsų reakciją ir investiciją į dvi ekstremaliąsias situacijas“, – svarstė Advokatų tarybos pirmininkas.
-
Advokatų tarybos pirmininko kalboje – kritika PSO, galimybių pasui ir „prievartos mechanizmui“
-
A.Šindeikis: Apie su pandemijos valdymu susijusias mintis, išsakytas Lietuvos advokatūros suvažiavimo proga
-
V.Sinkevičiaus atsakas I.Vėgėlei: „Kur yra asmens teisė būti neužkrėstam?“
-
Po skandalingos advokato kalbos – G.Bartkaus kritika: tai asmeninė nuomonė, išsakyta ne laiku
A.Bilotaitė teigė, jog I.Vėgėlė neteisingai interpretavo viešą informaciją apie migrantams numatytų namelių nuomą.
„Buvo pasirašyta preliminari sutartis. Ten numatyta, kad esant poreikiui būtų įsigyjamas namelių ir visos palaikymo infrastruktūros paketas, jeigu prireikėtų apgyvendinti apie 40 tūkst. asmenų. Bet šiuo metu mes matome, kad tokio poreikio nėra ir tiesiog esame pasiruošę įvairiems scenarijams“, – paaiškino ministrė.
A.Dulkys: kalboje ignoruotos piliečių pareigos
Sveikatos apsaugos ministro Arūno Dulkio vertinimu, I.Vėgėlės pasisakymas advokatų susirinkime buvo sukonstruotas individualistės pasaulėžiūros naratyvu, paradigma, kuri esą suabsoliutina individo teises.
„Tačiau visame pranešime, jeigu neklystu, buvo nekalbama apie individo pareigas“, – pridūrė A.Dulkys.
„Pandemijos valdyme visi sprendimai yra priimami teisėtų institucijų, visi sprendimai yra teisėti, vadovaujamasi įstatymais“, – pabrėžė jis.
Ministras teigė, jog I.Vėgėlės pristatyta pasaulėžiūra, kai esą ignoruojamos pareigos užtikrinti sveiką gyvenseną, valstybės funkcionavimą, tarptautinius įsipareigojimus, jam yra nepriimtina ir supaprastinanti situaciją.
„Pasisakyme buvo labai subjektyvių interpretacijų ir suvokimo klaidų“, – sakė A.Dulkys.
I.Vėgėlės kalbą viešai sukritikavo buvęs Konstitucinio Teismo (KT) pirmininkas Dainius Žalimas. Joje jis pasigedo teisinių argumentų.
Buvęs KT teisėjas, Mykolo Romerio universiteto mokslininkas Vytautas Sinkevičius teigė, jog I.Vėgėlė bandė Konstituciją aiškinti pasitelkdamas tik vieną jos dalį, kas esą yra klaidinga.
L.Meškauskaitė: kalba išreiškė žmonių mintis
Advokatės Liudvikos Meškauskaitės vertinimu, I.Vėgėlės kalba buvo stipri ir pasiekė strateginį tikslą. Tačiau, jos teigimu, šis tikslas nesusijęs su advokatūros reikalais, o susijęs su pirmininko asmeniu.
„Mano galva, kalba 100 proc. pasiekė strateginius tikslus. Peržiūrų, susidomėjimo lygis yra be galo aukštas. Tai rodo, kad kalba buvo stipri. Šitos temos žmonėms labai aktualios“, – 15min komentavo teisininkė.
Jos manymu, kalba susilaukė tokio didelio atgarsio dėl valdžios problemų komunikacijoje:
„Žmonėms kalbama pernelyg arogantiškai, ribojimai pernelyg skuboti, neišdiskutuoti, neišklausyta kita pusė. Tada mes turime neramumus, žmonės eina į gatves, triukšmauja, mes juos vėl visaip išvadiname, prasideda žmonių žeminimas. Tokia terpė ir gimdo tai, kad tokios kalbos turi didelį palaikymą.“
Ji nesutiko su nuomone esą Advokatų tarybos pirmininko kalba – teisiškai nepagrįsta.
„Negalėčiau sakyti, kad ji visiškai teisiškai nepagrįsta. Tai yra nuomonės raiška ir labai svarbiu klausimu. O nuomonės raiška pas mus šiandien devalvuota. Ir žiniasklaida dažniausiai yra šališka – aišku, ne visa, ir labai dažnai žmonės su oponuojančia nuomone neišklausomi. Kalba išreiškė labai daugelio žmonių mintis“, – vertino teisininkė.
Negalėčiau sakyti, kad ji visiškai teisiškai nepagrįsta.
Atliepdama I.Vėgėlės pasisakymo turinį, L.Meškauskaitė pažymėjo, jog žmonių teisių ribojimai turėtų būti įvedinėjami įstatymais, o ne Vyriausybės nutarimais.
Be to, jos įsitikinimu, vertėtų padiskutuoti apie teisių ribojimų apimtį.
„Aš suprantu skiepų naudą, pati esu pasiskiepijusi, bet tai nereiškia, kad būdamas pasiskiepijęs turėtum tai nuolat pabrėžti <...>, tai nereiškia, kad tie žmonės, kurie nepaskiepyti, a priori turėtų būti vertinami kaip nešantys pavojų kitiems žmonėms.
Man trūksta faktinio pobūdžio argumentų, kad tie žmonės, kurie yra neskiepyti, jie užkrečia kitus žmones ir yra viruso nešiotojai, o tie, kurie paskiepyti, jau negali būti viruso nešiotojai“, – komentavo L.Meškauskaitė.
Priversti žmogų, kad intervencija būtų būtina, sudaryti kliūtis dirbti, čia yra per dideli apribojimai.
„Priversti žmogų, kad intervencija būtų būtina, sudaryti kliūtis dirbti, čia yra per dideli apribojimai. Sprendžiant, ar proporcingas toks ribojimas, atsakymas galėtų būti ir neigiamas“, – pridūrė ji.
A.Širinskienė: ministrų kritika neargumentuota
Seimo „valstietė“ Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininko pavaduotoja Agnė Širinskienė teigė susidariusi įspūdį, jog I.Vėgėlė savo kalba siekė iškelti diskusiją apie žmogaus teises, kai įvedami karantino ar ekstremalios situacijos ribojimai.
Joje, pasak politikės, yra racijos – esą I.Vėgėlė buvo teisus sakydamas, kad žmogaus teisės gali būti ribojamos Seime priimamais įstatymais, bet ne ministro įsakymais ar nutarimais.
„Kyla daug klausimų, kai ministro įsakymu yra priimami vieni ar kiti sprendimai, tarkime, dabar fiziniai asmenys, įvairios kavinės, parduotuvės įgyja teisę sužinoti jautrius asmens duomenis apie sveikatą ir jie šią teisę įgyja su galimybių pasu ir Vyriausybės nutarimais.
Ir lygiagrečiai Seime atsiranda įstatymas, kuris tik registruojamas, kuris fiziniams ir juridiniams asmenims tokią teisę suteiktų. Tai yra akivaizdu, kad Vyriausybė supranta, jog veikia be teisinio pagrindo“, – 15min komentavo Seimo narė.
Jos vertinimu, ministrų išsakyta kritika I.Vėgėlės kalbai nepagrįsta.
„Mane tikrai stebina tokia audringa reakcija. Visa eilė ministrų pažėrė kritiką, bet ta kritika visiškai neargumentuota, atsirado pasakymai, kad I.Vėgėlės kalba paranki Baltarusijai. Tai – labai primityvus priešų ieškojimas, ir mano galva, netgi bandymas užčiaupti kitaip manančius žmones juos užsipuolant be jokio pagrindo ir taip parodant kitiems, kad jeigu jūs kalbėsite, bus lygiai tas pats“, – dėstė A.Širinskienė.
Ji teigė sutinkanti su I.Vėgėlės retorika apie šalyje pritaikytą galimybių pasą ir prievartą, kurios imtasi siekiant suskiepyti žmones.
Ką reiškia „Maximos“ kasininkei testuotis kas keletą dienų iš savo atlyginimo arba ką reiškia tai pačiai mokytojai?
„Tai yra netiesioginė, akivaizdi prievarta. Sukuriamos žmonėms sąlygos, kurių kai kurie negali įgyvendinti ir pasiekti alternatyvos. Ką reiškia „Maximos“ kasininkei testuotis kas keletą dienų iš savo atlyginimo arba ką reiškia tai pačiai mokytojai?“ – kėlė klausimą politikė.
Ji apgailestavo, kad valdžia nepaieškojo alternatyvių būdų, kaip pozityviai paskatinti žmones skiepytis.
Informacinė vakcinacijos kampanija, A.Širinskienės vertinimu, patyrė visišką fiasko.
„Žmonės prieštaringas, neišbaigtas žinutes vertina atsargiai ir po to formuojasi nuostata į vieną ar kitą vakciną. Tokių klaidų buvo pridaryta. Užuot jas taisius, mokiusis iš geriausios valstybių patirties <...>, einama primityviausiu keliu – suformuojama draudimų, prievartos sistema, kuri žmogų netiesiogiai, per kitus veiksmus, per galimybių pasą priverčia vakcinuotis“, – kalbėjo politikė ir teigė, kad tai – ne vakarietiška praktika.
Pats I.Vėgėlė feisbuke teigė, jog buvo priverstas pasirinkti „nestandartinę sveikinimo kalbą“ visuotiniame advokatų susirinkime „nestandartinėje visam pasauliui ir Lietuvai situacijoje“.
Plačiau jo pozicija – čia.
