Kartu nebenumatoma dėl geležinkelio mazgo kirsti ir Girulių miško, penktadienį pranešė Aplinkos ministerija.
Aplinkos ministras Simonas Gentvilas sako, kad išorinio uosto statybų gamtosauginė kaina būtų labai didelė.
„Išorinio jūrų uosto juk nepakabinsime ore, todėl diskusiją uždarome ilgam – dėl jo tegu sprendžia kitos kadencijos. Dabar galvokime apie plėtrą uosto pietinėje dalyje“, – pranešime sakė S. Gentvilas.
Susisiekimo ministras Marius Skuodis sako, kad visų pirma turi būti išnaudoti esami Klaipėdos uosto pajėgumai, galiausiai turi būti atsakyta, ar išorinis uostas apskritai galimas aplinkosauginiu požiūriu.
„Vidutinio laikotarpio prioritetai plečiant uostą yra jo gilinimas, naujų teritorijų išvystymas uosto pietinėje dalyje, krovos pajėgumų geresnis išnaudojimas. Prie išorinio uosto klausimo galėtume grįžti tik ateityje“, – pranešime tvirtino M. Skuodis.
Išorinio uosto statybos buvo numatytos Klaipėdos uosto bendrajame plane, tačiau jo idėja abejojo tiek ministro portfelį pernai gruodį perėmęs M. Skuodis, tiek uosto bendrovės.
Klaipėdos uosto bendrasis planas patvirtintas prieš porą metų, anksčiau buvo skaičiuojama, kad išorinio uosto projektas būtų galėjęs kainuoti apie 800 mln. eurų.
Tuo metu nerimas dėl Girulių miško kilo dėl Klaipėdos geležinkelių plėtros, ruošiantis iki 2030-ųjų iš uostamiesčio centro iškelti beveik visus krovinius.
Kilus bendruomenių pasipiktinimui, kad Girulių miške gali tekti iškirsti nuo 30 iki 50 hektarų miško, buvusi Vyriausybė pernai liepą pataisė nutarimo projektą ir kaip galimas geležinkelio plėtros zonas įvardijo ir Klaipėdos rajono teritorijas.
„Lietuvos geležinkeliai“, savo ruožtu, tvirtino plėtros Giruliuose nesvarstantys.
