Nuo liepos visos ministerijos turėtų praturtėti maždaug 50 viceministrų. Viliamasi, kad šie politinio pasitikėjimo pareigūnai, turintys sustiprinti ministrų komandas, padės kur kas geriau ir operatyviau įgyvendinti Vyriausybės programą. Turėdami tokį kilnų tikslą ministrai nesikuklino prašyti palaiminimo įdarbinti net po keturis viceministrus – maksimalų įstatymu numatytą skaičių. To pageidavo aštuoni ministrai iš keturiolikos. Po tris viceministrus norėjo turėti keturių ministerijų vadovai, po du – dviejų. Trečiadienį per Vyriausybės posėdį kilus abejonių dėl tokio kai kurių ministerijų vadovų apetito, klausimas buvo atidėtas kitai savaitei.
Per Vyriausybės posėdį Gintaro Steponavičiaus pateiktas klausimas, kiek vis dėlto pavyks sutaupyti mažinant bei perstumdant aukščiausio ministerijų valdymo lygmens žaidėjus, taip ir liko retorinis.
Neatsižvelgė į realijas
Pirmoji dėl kai kurių savo kolegų noro „apžioti“ net po keturis viceministrus suabejojo krašto apsaugos ministrė Rasa Juknevičienė. „Ne visi vienodai atsižvelgėme į gyvenimo realijas. Krašto apsaugos ministerijai taip pat reikėtų keturių viceministrų, tačiau mes suprantame, kad dabar sunkmetis, todėl išsiversime su trimis“, – siūlydama rimtai apsvarstyti klausimą per posėdį kalbėjo ministrė. Pasak jos, bent jau artimiausius dvejus metus visos ministerijos galėtų gyventi ir kukliau.
R.Juknevičienei pritarė teisingumo ministras Remigijus Šimašius. „Kam Kultūros ministerijai reikia trijų viceministrų, kai mums pakanka ir dviejų?“ – stebėjosi ministras. Tuo metu susisiekimo ministras Eligijus Masiulis kvietė kolegas viceministrų skaičiaus nevertinti kaip kokios nors privilegijos, nes ministerijų išlaidos ir taip gerokai apkarpytos, todėl finansiniai limitai nebus viršijami.
Per Vyriausybės posėdį Gintaro Steponavičiaus pateiktas klausimas, kiek vis dėlto pavyks sutaupyti mažinant bei perstumdant aukščiausio ministerijų valdymo lygmens žaidėjus, taip ir liko retorinis.
Galima bus koreguoti
„Manau, kai kurie ministrai tikrai persistengė“, – prisipažino Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūnas Jurgis Razma. Jis mano, kad padaryta pertrauka privers ministerijų vadovus dar kartą įvertinti situaciją, ir jie paskatins rasti galimybę dirbti su mažesniu viceministrų skaičiumi. „Jei paaiškės, kad kurioje nors ministerijoje iš tiesų yra daugiau skirtingų politinių barų, vėliau bus galima papildomai prašyti padidinti viceministrų skaičių“, – LŽ teigė J.Razma.
Tiek Finansų, tiek Susisiekimo ministerijoms anksčiau vadovavęs dabartinis socialdemokratų lyderis parlamentaras Algirdas Butkevičius mano, kad trijų viceministrų šioms institucijoms tikrai pakaktų. Kartu jis abejoja, ar ministrai išsivers be sekretorių, kurių pareigybės bus panaikintos, pagalbos. „Ministras tikrai visko neaprėpia. Už strategiją buvo atsakingi sekretoriai, jie buvo komanda. Nežinau, ar su tuo susidoros viceministrai, atstovaujantys politiniams interesams“, – abejojo A.Butkevičius.
Įsigalios nuo liepos
Mintis reformuoti ministerijų valdymą kilo Seimo rinkimus laimėjusiems konservatoriams. Vasario pradžioje Seimas, taisydamas Vyriausybės įstatymą, panaikino karjeros valstybės tarnautojų –ministerijos sekretorių ir ministerijos valstybės sekretorių – pareigybes ir jas pakeitė politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojais – viceministrais. Įsteigta ir viena nauja karjeros valstybės tarnautojo pareigybė – ministerijos kancleris.
Pagal nuo 2002 metų galiojusią tvarką ministerijose dirbę sekretoriai ir valstybės sekretoriai buvo karjeros tarnautojai. Keičiantis ministrams, jie likdavo savo postuose. Dabar viceministrai, kurie yra politinio pasitikėjimo pareigūnai, privalės atsistatydinti drauge su ministru. Postą išsaugos tik ministerijos kancleris.
