Premjerė I.Šimonytė pabrėžė, kad pirmadienį nesvarstomos konkrečios priemonės. Karantinas galios iki sausio 31 dienos, todėl, anot premjerės, ne šį, bet kitą trečiadienį reikės nuspręsti, koks karantinas bus vasario mėnesį.
„Apie staigius keitimus ar atšaukimus, manau, negalime diskutuoti, kada situacija yra tokia trapi ir nesinorėtų tiesiog pakenkti gerai dinamikai“, – pabrėžė ji.
Po pasitarimo surengtoje spaudos konferencijoje ministrė pirmininkė teigė galinti pasakyti, kad skaičiai gerėja, bet tai nereiškia, kad turime pagrindo atsipalaiduoti.
„Tai reiškia, kad esame teisingame kelyje“, – sakė premjerė ir dėkojo tiems, kurie laikėsi apribojimų.
Nutarimas dėl karantino, anot jos, iki pat sausio pabaigos galios toks pat, numatomi tik keli pataisymai: bus įteisinti socialiniai burbulai ir kai kuriems moksleiviams bus leidžiama mokytis nuotoliniu būdu mokyklose.
O kas numatoma nuo vasario 1 dienos?
Anot I.Šimonytės, priklausomai nuo to, „kaip seksis rasti saliamoniškus sprendimus“ ir kaip atrodys atvejų dinamika artimiausią savaitę pusantros, kai kas gali būti pakeista, o ne tik pratęstas karantino galiojimas toks, koks jis yra dabar.
„Gali būti, kad kažkokia dalis apribojimų bus modifikuoti pradedant nuo vasario mėnesio“, – sakė premjerė.
I.Šimonytė pabrėžė, kad labai svarbu atlaisvinimų nepadaryti per anksti, ji sakė, kad kiti žingsniai bus daromi vertinant grėsmę dar kartą užsidaryti pripažinus, kad per anksti atsidarius buvo padaryta klaida.
„Amerikietiški kalneliai nenaudingi pačiam verslui“
Apie verslo atlaisvinimus, anot jos, bus kalbama atskirai, nes verslai skirtingi.
„Verslas turi suprasti, kad Vyriausybė turi atsakomybę ne tik už verslo sąlygas bet ir taip pat atsakomybę už žmonių gyvybes, už sveikatos sistemos funkcionavimą“, – pabrėžė politikė.
Anot jos, verslas ir pats yra suinteresuotas, kad sprendimai nebūtų kaitaliojami, o Vyriausybė turi nesukelti savo veiksmais neprognozuojamumo.
„Tai yra, nepriimti sprendimo pernelyg greitai, kad jau čia viskas gerai ir galima apribojimus nuimti. Kai po dviejų trijų savaičių vėl reikės pasakyti: oi, padarėm klaidą, visų atsiprašome ir vėl užsidarome. Tokie amerikietiški kalneliai pačiam verslui yra tikrai kenksmingi“, – patikino ji.
Paklausta, ko tikėtis vasarą, I.Šimonytė sakė nesanti aiškiaregė, todėl patarti ta tema nieko negalinti.
„Žinoma, pasaulis stengsis vakcinuoti ir dėl to įtampos mažės, bet kokiais terminais, pasakyti sunku“, – sakė ji.
Tikisi, kad vakcinos gamintojai siurprizų nebepateiks
Paklausta apie vakcinas, kurių gamintojas praėjusią savaitę buvo nusprendęs smarkiai sumažinti kiekius visai Europos Sąjungai, bet po Lietuvos ir kelių kitų valstybių pasipiktinimo pažadėjo kiekius atstatyti per dešimt dienų, I.Šimonytė teigė, jog dabar iš „BioNTech“ ir „Pfizer“ laukiama atnaujinto tiekimo grafiko.
„Jei nebus panašių siurprizų, kokie iškilo nemalonūs siurprizai praėjusį penktadienį, o tikiuosi, kad nebus, nes valstybių narių reakcija buvo labai greita ir priekaištai labai pagrįsti ir todėl sprendimai buvo labai greit pakeisti... Tai tikėkimės, kad daugiau tokių siurprizų neištiks, atsiras ir „Modernos“ kiekiai“, – kalbėjo premjerė.
I.Šimonytė pridūrė, kad gautos vakcinos niekas sandėly nelaikys – bus stengiamasi skiepyti kuo plačiau, kad kuo didesnė dalis visuomenės galėtų formuoti imunitetą.
Siūlo palaukti iki kovo mėnesio
Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė pirmadienį ekspertų klausė, kada būtų galima atlaisvinti judėjimo tarp savivaldybių ribojimus.
Gydytojas Vytautas Kasiulevičius sakė, kad yra daug atlikta pasaulyje modeliavimų, kurie parodė, kad socialinių kontaktų atnaujinimas sergamumą padidina nuo 108 iki 150 proc. naujų atvejų skaičių.
„Kitas pagal poveikį yra edukacinių institucijų atidarymas ir jis padidina skaičių nuo 34–46 proc. Tiesa, čia neišskiriama, ar mokyklos, ar aukštosios mokyklos atidaromos, toliau – mažmeninė prekyba, vėliau – smulkusis verslas, tą reikia turėti galvoje“, – sakė jis.
Anot mediko, vakcinavimo poveikis pajaučiamas tada, kai vakcinuota 20 proc. visuomenės.
Laimonas Griškevičius pabrėžė, kad būtina turėti vakcinavimo strategiją.
„Euromonitor International“ duomenų mokslininkas Vaidotas Zemlys-Balevičius ragino vasarį dar laikyti apribojimus.
„Kritimo tempas veikia mūsų naudai“
Vyriausybės analitikas Aistis Šimaitis pirmadienį ministrų kabinetui pristatė duomenis, kurie rodo, jog pagal susirgimų skaičių esame lapkričio pradžios lygyje.
„Esame gal net daugiau nei pusiaukelėje važiuojant į apačią, bet nesame ten, kur kontroliavome situaciją“ – sakė jis. Analitikas pabrėžė, kad nesame ten, kur norėtume, ir turint omenyje mirčių skaičių.
Jo teigimu, nedidelis šalyje lieka ir mobilumas, dėl to kritimas yra visose savivaldybėse.
„Vakar buvo dvi savivaldybės, kuriose atvejų skaičius augo (...) Kryptis, kur judama, yra teigiama, galima teigti, kad tendencija yra tvari, kas savaitę atvejų skaičius mažėja ir mažėja“, – posėdyje kalbėjo jis.
A.Šimaičio teigimu, jei dabar išlaikytume kritimo tempą, maždaug vasario antroje pusėje pasiektume 200 atvejų vidurkį, tai yra tokia pat situacija, kokia buvo spalį.
„Jei mes sumažiname kritimo greitį nuo 25 proc. iki minus 10 proc., tada tie 200 atvejų nusikelia į gegužės mėnesį“, – teigė jis.
Anot jo, kritimo tempas yra labai geras, reikia stebėti, kad jo pernelyg nesumažintume, nes tai veikia mūsų naudai.
„Klausimas, kaip nesusigadinti situacijos, kad netektų grįžti į griežtesnius apribojimus“, – po situacijos pristatymo sakė premjerė I.Šimonytė.
Paslaugų ribojimus siūloma išlaikyti
Lietuvos visuomenės sveikatos specialistė Ramunė Kalėdienė sakė, kad nepaisant gerėjančios situacijos, Lietuva yra vis dar niūri situacija.
R.Kalėdienė sakė, kad labai teisingas žingsnis buvo uždaryti mokyklas, tačiau jos yra prioritetinės, kalbant apie atvėrimą.
„Buvo ribojami žmonių kontaktai, bet dabar yra labai svarbus klausimas socialinio palaikymo burbulų. Reikia apsvarstyti ribojimų mažinimą verslui, bet tam reikia labai aiškios testavimo strategijos“, – pabrėžė ji.
R.Kalėdienė sakė, kad šiuo metu paslaugų ribojimus reikėtų išlaikyti.
Ragino įteisinti socialinius burbulus
Psichologas Paulius Skruibis pasitarime pareiškė, kad šiuo metu ypač sunku tiems žmonėms, kurie gyvena vieni.
„Žmogus, kuris gyvena vienas, galėtų susitarti su kitu namų ūkiu, nepriklausomai nuo jo dydžio“, – kaip atrodytų šis burbulas, pasakojo jis. Anot psichologo, socialinio burbulo dalyviai privalėtų vengti kitų kontaktų už burbulo ribų.
Jis taip pat siūlė, kad moksleiviams, kurie turi prastesnes galimybes mokytis iš namų, būtų užtikrinta galimybė mokytis nuotoliniu būdu iš mokyklos.
P.Skruibis pabrėžė, kad duomenys rodo, jog mokyklų uždarymas lėmė viruso plitimo sumažėjimą.
Prieš grįžimą į mokyklas – privalomas testas
Pirmadienį taip pat pasigirdo siūlymas prieš atidarant mokyklas visus sugrįžtančius testuoti, be to, siūloma nustatyti labai aiškias taisykles, kurios draustų į mokyklą ateiti žmogui, jaučiančiam bent menkiausius koronaviruso simptomus.
Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė sakė, kad viskas priklausys nuo to, kiek spėsime vakcinuoti ir ištestuoti.
Anot jos, yra parengtas moksleivių grįžimo į mokyklas planas.
Medikas Laimondas Griškevičius pirmadienį sakė, kad kurį laiką reikėtų išlaikyti keliavimo apribojimus.
