„Devyniolikti Lietuvos narystės NATO metai buvo pažymėti brutalaus Rusijos karo prieš Ukrainą. Karo, kurio mastas sugrąžino Europą į aštuonis dešimtmečius neregėtą realybę ir kuriuo Kremliaus režimas tikėjosi palaužti ne tik Ukrainą, bet ir visą laisvąjį pasaulį.
Kremliaus planas žlugo, nes atsakas į šį karą buvo tvirtas tiek herojiškai besikaunančių ukrainiečių, tiek ir juos remiančių valstybių. Per praėjusius metus įvyko ne vienas lūžis atskirų valstybių strateginiame mąstyme. Buvo peržengta ne viena, kaip vėliau paaiškėjo – pačių nusibrėžta – raudonoji linija. Tačiau svarbiausia, kad Lietuva, mūsų sąjungininkai ir NATO bendrai priėmė esminius kolektyvinį saugumą stiprinančius sprendimus“, – ministerijos pranešime cituojamas A.Anušauskas.
Anot jo, euroatlantinė erdvė nebėra taikoje.
„Tai tarptautinė bendruomenė konstatavo ankstyvą 2022-ųjų vasario 24-osios rytą. Taip prasideda ir strateginės aplinkos apžvalga pernai patvirtintame svarbiausiame NATO dokumente – Strateginėje koncepcijoje.
NATO visiškai sugrįžta prie savo šaknų – kolektyvinės gynybos, siekiant užtikrinti Aljanso gynybą nuo pirmųjų jo centimetrų. Šiam sprendimui įgyvendinti dar reikia padaryti daug, tačiau esminis pokytis mąstysenoje, strategijoje ir planavime yra įvykęs ir tai yra itin geras ženklas Lietuvai bei kitoms rytinėms Aljanso narėms“, – sako ministras.
Pasak jo, atsakydamas į Rusijos karą prieš Ukrainą, Aljansas reikšmingai sustiprino savo atgrasymą ir padidino parengtį gynybai, jei to prireiktų.
„Į rytinę Aljanso dalį perkelti tūkstančiai papildomų karių, padidinta oro ir jūrų pajėgumų parengtis ir aktyvumas. Pernai birželį NATO viršūnių susitikimo Madride metu Aljanso šalių lyderiai vieningai sutarė toliau stiprinti atgrasymą ir gynybą rytinėse NATO šalyse, buvo įkurtos keturios naujos priešakinių pajėgų kovinės grupės, numatyta galimybė padidinti NATO priešakines pajėgas iki brigados dydžio.
Rusija patyrė strateginį pralaimėjimą Ukrainoje.
Į Lietuvoje esančią priešakinių pajėgų kovinę grupę sąjungininkai atsiuntė papildomų karių, buvo sustiprinta oro policijos veikla. JAV pastiprino savo karių buvimą bei patvirtino nuolatinį rotacinį bataliono dydžio buvimo Lietuvoje planą. Pradėtas įgyvendinti bendras Lietuvos Respublikos Prezidento ir Vokietijos kanclerio komunikatas dėl Vokietijos pajėgų didinimo Lietuvoje: rengiama tinkama karinė infrastruktūra sąjungininkų pajėgoms ir vykdomos nuolatinės konsultacijos su Vokietija dėl jų pajėgų didinimo Lietuvoje.
Rusija patyrė strateginį pralaimėjimą Ukrainoje. Plati tarptautinė Ukrainą remiančių valstybių koalicija, kurios dalimi esame, visomis išgalėmis prisideda, kad Ukraina kuo greičiau pasiektų pergalę šiame kare. Kremliaus režimo planai rodo ryžtą tęsti ilgalaikę konfrontaciją su Vakarais, o karinių pajėgumų atstatymas ir plėtra siekiant savo imperialistinių tikslų bus vykdomi net bazinių Rusijos gyventojų ekonominių ir socialinių poreikių sąskaita. Rusija išlieka ilgalaike karine grėsme NATO, o rytiniam Aljanso pakraščiui tai – egzistencinė grėsmė“, – sako A.Anušauskas.
Jis pažymi, kad jubiliejinius – dvidešimtus – narystės Aljanse metus Lietuva pradeda intensyviai ruošdamasi NATO viršūnių susitikimui Vilniuje. A.Anušauskas sako, kad tai neabejotinai reikšmingiausias tarptautinis renginys Lietuvoje per atkurtos nepriklausomybės laikotarpį.
„Tačiau jis svarbus ne tik tuo, kad viso pasaulio dėmesį pritrauks į sostinę, esančią už 30-ies kilometrų nuo rytinės NATO sienos. Vilniuje bus priimami sprendimai, kuriais NATO tęs savo persiorientavimą kolektyvinei gynybai, o tai yra ypatingai svarbu mūsų regiono saugumui.
Siekiame, kad iki Vilniaus viršūnių susitikimo būtų pasistūmėta įgyvendinant užsibrėžtus tikslus atgrasymo ir gynybos darbotvarkėje, užtikrinant priešakinę gynybą. Tuo pačiu dvišaliai tęsiame darbus dėl Vokietijos brigados Lietuvoje, kuri irgi yra atgrasymo ir priešakinės gynybos sudedamoji dalis.
Euroatlantinė erdvė nėra taikoje, tačiau Aljanso kardas ir skydas tvirtai saugo savo nares.
Sąjungininkai sutaria, kad gynybos klausimai ilgus metus buvo nustumti į šalį, todėl siekiant atstatyti ir sukurti reikiamus pajėgumus būtina didinti investicija į gynybą. Siekiame, kad Vilniuje būtų atnaujintas sąjungininkų įsipareigojimas nuosekliai didinti finansavimą gynybai. 2014 m. įsipareigoję siekti 2 proc. nuo BVP gynybai šiandieninėje saugumo situacijoje turime žengti toliau – 2 proc. turi būti ne siekiamybė, o minimali riba. Patys investuodami į gynybą gerokai daugiau, rodome pavyzdį, kuriuo turi sekti Aljansas“, – sako ministras.
A.Anušauskas tikisi, kad NATO susitikime Vilniuje Švedija ir Suomija jau dalyvaus kaip lygiateisės NATO narės.
„Šių stiprias karines pajėgas turinčių šalių prisijungimas gerokai sustiprins Baltijos jūros regiono, taigi ir Lietuvos saugumą. Taip pat intensyviai siekiame pakylėti NATO ir Ukrainos santykius į aukštesnį lygmenį, kuris ilgalaikiai nuvestų link jos neišvengiamos narystės Aljanse.
Euroatlantinė erdvė nėra taikoje, tačiau Aljanso kardas ir skydas tvirtai saugo savo nares. Praėjusiais metais priimti sprendimai grąžina NATO prie kolektyvinės gynybos ištakų, o tai gerokai stiprina Lietuvos saugumą ir dar kartą patvirtina narystės NATO svarbą. Tuo pačiu Aljanso parama Ukrainai bei pasiryžimas remti ją tiek, kiek reikės iki bus pasiekta pergalė, rodo, kad tikslas sugrąžinti taiką Europoje yra tvirtas ir bus pasiektas“, – sako A.Anušauskas.
