Visiškai laikytis sunku
Gabijos gimnazija iki šių mokslo metų buvo viena didžiausių Vilniuje, vis dar organizavusi pamokas ir antroje pamainoje. Šiemet situacija keičiasi, kadangi šalia pastatytas naujas progimnazijos pastatas, kuriame mokysis apie 1100 mokinių. Gimnazijoje lieka apie 630 moksleivių ir, kaip sakė gimnazijos direktorė Vilija Klimavičienė, dar trys pirmokų klasės – jos ir naujoje progimnazijoje netelpa.
„Mūsų mikrorajonas toks didelis, mokiniai nebetelpa, ten mokysis daugiau nei tūkstantis. Antros pamainos nebeturėsime, mes jau pavargome nuo jos“, – šypsojosi direktorė.
Jos teigimu, mokykla aktyviai ruošiasi naujiems mokslo metams, kurie nebus lengvi – teko ir dezinfekcinėmis priemonėmis apsirūpinti, galvojama, kaip bus sprendžiama dėl apsaugos priemonių tose klasėse, kur mokytojams ir mokiniams išlaikyti atstumus nepavyks dėl mažų patalpų.
Mūsų mikrorajonas toks didelis, mokiniai nebetelpa, ten mokysis daugiau nei tūkstantis. Antros pamainos nebeturėsime, mes jau pavargome nuo jos.
Koridoriuose atsiras ir rodyklės, nurodysiančios mokiniams judėjimo kryptis, kad nesimaišytų mokinių srautai. Tačiau jas iškabinti žadama sudarius pamokų tvarkaraščius – prie jų grupė dar dirba.
„Tikrai yra rekomendacijos, galbūt 100 proc. labai sunku mokyklai visų jų laikytis, bet tai yra rekomendacijos. Sakykime, nėra aišku dėl neformalaus ugdymo, kaip dabar yra – renkasi skirtingų klasių mokiniai. Taip pat tas vėdinimas klasėse, kalbama, kad turėtų būti paskirti budintys mokinukai, kad jie galėtų išvėdinti. Jeigu sėdės mokiniai klasėse, ne kabinetinė sistema, kaip dabar, tai jau jie šeimininkai klasės, turės vėdinimu pasirūpinti. Kalbama ir su valytojomis, kiek jos turės dezinfekuoti, vien rankenas bent du kartus per dieną“, – sakė V.Klimavičienė.
30 proc. gali būti nuotolinio mokymo
Ministras, apėjęs šią mokyklą, kalbėjo, kad šie mokslo metai išties prasidės kitaip, nei visi buvo įpratę.
„Ta situacija neįprasta, nors mes turėjome karantiną, turėjome įtemptą laikotarpį. Bet matome – pandemija niekur nesitraukia, ji gal kiek kitaip plinta, tam tikri židiniai, užkratas sukuria labai rimtas problemas, kaip valdyti atsiradusius židinius. Todėl specialistai epidemiologai sukuria problemas, kurias nėra taip lengva įgyvendinti mokykloms.
Kad ir tos kaukės – vaikams, kaukėms, tai tikrai neįprasta, nes karantino laikotarpiu dirbant nuotoliniu būdu retai reikėdavo tų kaukių, nebent kai būdavo kokie susitikimai, ateidavo pedagogai į mokyklas, ypač specialieji pedagogai, švietimo pagalbos specialistai. Bet didžioji dauguma mokinių ir mokytojų neturėjo tos problemos“, – kalbėjo A.Monkevičius.
Pasak ministro, norint apsisaugoti nuo viruso reikės laikytis bendrųjų principų – atstumo, sanitarijos, taip pat organizacinių priemonių, kaip srautų valdymas, grupių izoliavimas darželiuose ir t.t.
„Patarimai yra duodami ir dėl to, kad atsižvelgiant į situaciją galima derinti ir nuotolinį mokymą, ypač pradžioje, nes jau dabar pakoreguoti ugdymo planai, organizavimo tvarkos aprašai leidžia net iki 30 proc., tarkim, gimnazijoje, ir to įprasto darbo, jeigu mokykla turi sąlygas, platformą, pasirengę mokytojai, gali organizuoti nuotoliniu būdu“, – sakė A.Monkevičius.
Jis pabrėžė esą norėtųsi, kad visi pradėtų naujus mokslo metus įprastai, tačiau jei situacija dėl COVID-19 blogės, tuomet reikės kitų sprendimų. A.Monkevičius taip pat priminė, kad jeigu susirgimų atsiras konkrečioje mokykloje, tuomet sprendimą dėl jos priims operacijų vadovas.
Todėl nereikėtų kalbėti apie sankcijas, bausmes, reikia kalbėti apie racionalų susitelkimą ir visiems rimtai pagalvoti, kaip mes turėtume mokykloje mokytis, mokyti.
Bausmėmis negąsdina
Paklaustas, kaip mokykloms reikėtų organizuoti neformalųjį ugdymą, ministras vėl priminė turimas rekomendacijas – kaip reikėtų stengtis atriboti srautus, galbūt dėvėti kaukes, patalpas dezinfekuoti, vėdinti.
„Kalbėjomės su Nacionalinio visuomenės sveikatos centro direktoriumi, savivaldybėse veikiančiais Visuomenės sveikatos biurais, kad jie bus patarėjai, konsultantai, padėjėjai, kad jie konsultuos, kartu dalyvaus rengiantis mokslo metams ir po to organizuojant procesą. Aš įsivaizduoju, kad mes galime vertinti kažkokį visišką aplaidumą, visišką nepaisymą tų rekomendaciją, neturim nusigręžti nuo tokių dalykų, jeigu būtų, bet abejoju, netgi netikiu, kad mūsų švietimo bendruomenėje tokio aplaidumo gali būti.
Todėl nereikėtų kalbėti apie sankcijas, bausmes, reikia kalbėti apie racionalų susitelkimą ir visiems, tiek sveikatos specialistams, tiek mokyklų vadovams, mokytojams, tėvams, mokiniams rimtai pagalvoti, kaip mes turėtume mokykloje mokytis, mokyti ir organizuoti tas veiklas, kurios yra be galo svarbios – neformaliojo švietimo veikla yra be galo svarbi, švietimo pagalbos reikia labai daug vaikų“, – tikino ministras.
Jis žadėjo, kad mokykloms pasiruošusi padėti ir Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, kitos įstaigos. Tačiau esą šiuo metu jis mato, kad mokyklos tikrai ruošiasi tinkamai: „Esu tikras, kad mokyklos pasiruoš.“
Rugsėjo 1-oji vis dėlto nebus tokia šventinė, prie kokių mokyklos buvo įpratusios. Bent jau rekomenduojama iškilmių nerengti, atsisakyti tokių detalių kaip pirmokų ir dvyliktokų eisena.
Jeigu prireiks, sako A.Monkevičius, sklandžiai vyks ir nuotolinis mokymas – parengtas vadovas, skaitmeninės priemonės, turinio sistema sukurta, tam skirta daugiau nei 13 mln. eurų.
