Apie diskriminaciją kalbėta spaudos konferencijoje Seime, kur parlamentarai Audronius Ažubalis ir Laurynas Kasčiūnas pasikvietė rajono tarybos opozicijos lyderį Gediminą Kazėną ir Vilniaus rajono tėvų bendruomenės atstovę Daivą Legan.
G.Kazėnas tikino, kad Vilniaus rajono administracija nepalankiai žiūri į švietimą lietuvių kalba rajone. Jo teigimu, opozicijos atstovai ne kartą kreipėsi su prašymu atidaryti naujas grupes darželiuose, tačiau tai visada atmetama. Didžiausia problema yra arčiau Vilniaus esančiose seniūnijose, kur gyventojų daugėja, o naujos grupės darželiuose nekuriamos.
Vilniaus rajono tėvų bendruomenės atstovė D.Legan paminėjo, kad šiuo metu Riešės darželį baigia 30 vaikų, o į priešmokyklinę grupę Riešės gimnazijoje priimama 110 bei 44 vaikai – į Bukiškio skyrių, vadinasi, daugybė tėvų buvo priversti savo vaikams darželių ieškoti kitur.
Seimo nariai pranešė ketinantys kreiptis į premjerą Saulių Skvernelį ir ministrą A.Monkevičių dėl šios situacijos.
Spręsti turi savivaldybė
A.Monkevičius tikina, kad vis dėlto šias problemas turi spręsti ne Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM), bet Vilniaus rajono savivaldybė. „Manau, savivaldybė galėtų atidaryti daugiau grupių lietuvių kalba. Tai rimta problema, ypač Vilniaus rajone, apie Vilnių, kur mikrorajonai labai greitai plečiasi, atsikelia labai daug jaunų šeimų gyventi. Aš manau, kad tai rimtas iššūkis tiek vystytojams, tiek Vilniaus rajono savivaldybei. Vyriausybė irgi turime galvoti, kaip padėti gyventojams, nes labai tankiai apgyvendinama ir įprasta, kad plėtojant tokius mikrorajonus turi atsirasti ikimokyklinės įstaigos, tai dažniausiai numatoma plėtros planuose, pradinės mokyklos. Šiuo metu viskas perpildyta“, – kalbėjo ministras.
Jis tvirtina, kad Riešės gimnazija jau kitais mokslo metais greičiausia bus perpildyta, todėl būtina ieškoti būdų, kaip tenkinti vietinių gyventojų poreikius. Ministerija švietimo įstaigas šiame rajone pradėjo kurti daugiau nei prieš 20 metų, nes poreikis lietuviškai čia buvo, tačiau esą galimybių trūko.
Pažadėti, kad jau netrukus statys naujų mokyklų ar darželių, ministras negalėjo: šių metų biudžete tam pinigų nenumatyta, tačiau planuojant kitų metų biudžetą jis tvirtina sieksiąs finansinių galimybių naujoms įstaigoms kurti. „Ministerija turi nacionalinę funkciją atlikti, o ne spręsti atskirų savivaldybių problemas, tai nėra natūralu. Mano galva, reikėtų natūraliau tai spręsti derinant plėtros planą, bendrąjį planą plėtojant Vilniaus rajono savivaldybės teritorijas“, – kalbėjo A.Monkevičius.
Galimybių plėsti savo pavaldžias įstaigas ministerija ieškos. Šuo metu ministerija yra įsteigusi 12 švietimo įstaigų Vilniaus ir Šalčininkų savivaldybėse, kurias lanko apie 3,8 tūkst. vaikų. Bet vietų jose trūksta.
Ministerija turi nacionalinę funkciją atlikti, o ne spręsti atskirų savivaldybių problemas, tai nėra natūralu, – sakė A.Monkevičius.
„Jeigu savivaldybei sudėtinga, gali kreiptis į Vyriausybę, kartu žiūrėti, kaip suvaldyti tokius sparčius urbanizacijos procesus“, – pareiškė ministras, žadėdamas su savivaldybe kalbėtis šia tema, bet nurodinėti sakė negalįs.
Vienas iš sprendimo būdų – tinklo tvarkymo projektas, kurį įgyvendinant galbūt galima būtų rasti vietos naujoms darželių grupėms jau veikiančiose įstaigose.
Apkaltino ministeriją
Tačiau Vilniaus rajono savivaldybė turi savo poziciją šitoje situacijoje. Kaip teigiama 15min atsiųstame komentare, tai ministerija yra ta, kuri trukdo didinti švietimo paslaugų prieinamumą.
„Atkreiptinas dėmesys, jog planingai, vietos bendruomenės poreikius tenkinančiai, ikimokyklinio ugdymo infrastruktūros ir bendrojo ugdymo mokyklų tinklo plėtrai trukdo Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos nenoras bendradarbiauti su savivaldybe kuriant darniai veikiančią, geros kokybės visuotinį švietimą užtikrinančią švietimo sistemą Vilniaus rajone. Chaotiškas, nesuderintas Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai pavaldžių ugdymo įstaigų steigimas Vilniaus rajono teritorijoje trukdo Savivaldybei didinti švietimo paslaugų prieinamumą ugdytis tiek valstybine, tiek tautinės mažumos kalba“, – teigia Vilniaus rajono savivaldybė.
Savivaldybės atstovai taip pat užtikrino, kad švietimas Vilniaus rajone buvo ir yra prioritetinė sritis, kuriai skiriama beveik pusė rajono biudžeto. „Vilniaus rajono savivaldybėje vystoma ir gerinama savivaldybės švietimo įstaigų infrastruktūra: švietimo įstaigos renovuojamos, modernizuojamos, statomi priestatai, atliekamas remontas, aptveriamos teritorijos, įrengiami bei atnaujinami stadionai, sporto ir vaikų žaidimų aikštelės. Savivaldybė kasmet atidaro vis naujas ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo grupes.
Nuo 2015 m. iki 2018 m. ikimokyklinio ugdymo grupių skaičius padidėjo 7 grupėmis ir 2018 m. rajono savivaldybės švietimo įstaigose iš viso veikė 111 grupių. 2015–2018 m. rajone buvo pastatyti 4 nauji švietimo įstaigų priestatai: Riešės vaikų darželio, Paberžės „Verdenės“ gimnazijos, Bezdonių „Saulėtekio“ pagrindinės ir Sudervės Mariano Zdziechovskio pagrindinių mokyklų priestatai, kurie turi atitinkamas sąlygas ikimokyklinio amžiaus vaikų ugdymo paslaugoms teikti. Šiuo metu pradėtos Nemėžio Šv. Rapolo Kalinausko gimnazijos Grigaičių pradinio ugdymo skyriaus, Marijampolio vaikų lopšelio-darželio bei Pagirių „Pelėdžiuko“ vaikų darželių naujų priestatų statybos. Artimiausiu metu Riešės ir Avižienių seniūnijų ribose planuojama nupirkti nekilnojamąjį turtą naujam darželiui lietuvių ugdomąja kalba įsteigti“, – teigiama savivaldybės komentare.
Chaotiškas, nesuderintas ŠMSM pavaldžių ugdymo įstaigų steigimas Vilniaus rajono teritorijoje trukdo Savivaldybei didinti švietimo paslaugų prieinamumą ugdytis tiek valstybine, tiek tautinės mažumos kalba.
Vilniaus rajono savivaldybė tvirtina užtikrinanti galimybę rinktis vaikų ugdymą lietuvių, lenkų ir rusų kalbomis, kadangi rajonas daugiatautis, čia gyvena lenkai (52,1 %), lietuviai (32,5 %), rusai (8 %) ir kitų tautybių gyventojai.
„Esame viena iš nedaugelio Lietuvos savivaldybių, galinti džiaugtis kasmet augančiu gyventojų skaičiumi, todėl atitinkamai su kasmet didėjančiu gyventojų skaičiumi auga ir gyventojų poreikiai. Vilniaus rajone įsikuria naujai atvykstančios jaunos šeimos su mažamečiais vaikais, todėl esančiose ikimokyklinio ugdymo įstaigose vietų ne visada pakanka. Sprendžiant šią problemą, daugumoje rajono bendrojo ugdymo mokyklų atidarytos mišrios ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo grupės. Šiemet bendrojo ugdymo mokyklose įsteigtos 63 tokios grupės pagal skirtingus priešmokyklinio ugdymo organizavimo modelius, kuriose taip pat ugdomi ikimokyklinio amžiaus vaikai“, – teigiama komentare.
Šiuo metu Vilniaus rajono savivaldybės švietimo įstaigų tinklas apima 39 bendrojo ugdymo mokyklas: 24 gimnazijas, 10 pagrindinių mokyklų, 1 pagrindinę mokyklą-daugiafunkcį centrą, 2 pradines mokyklas, 2 mokyklas-darželius ir 24 neformaliojo švietimo įstaigas (iš jų: ikimokyklinio ugdymo įstaigų – 20, muzikos mokykla – 1, meno mokyklų – 2, sporto mokykla – 1).
Savivaldybė turi 19 ikimokyklinį ugdymą vykdančių įstaigų lietuvių ugdomąja kalba, kuriose veikia 51 ikimokyklinė ugdymo grupė ir ugdoma apie tūkstantis vaikų. Ikimokyklinis ugdymas lietuvių kalba vykdomas 9 vaikų darželiuose, 7 vaikų lopšeliuose-darželiuose, 1 daugiafunkciame centre, 2 mokyklose-darželiuose. Tęsti mokslus bendrojo ugdymo įstaigose lietuvių ugdomąja kalba vaikai gali 12 rajono gimnazijų, 1 pagrindinėje, 2 pradinėse mokyklose, 2 mokyklose-darželiuose bei visose formalųjį švietimą papildančio ugdymo mokyklose.
