„World Press Photo“ paroda. Apsilankykite
Bilietai
2019 03 22

Ministras: dėl karių savanorių buvimo politikoje turi pasisakyti Konstitucinis Teismas

Konstitucinis Teismas turėtų padėti galutinį tašką istorijoje dėl karių savanorių buvimo politikais, sako krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis.
Raimundas Karoblis
Raimundas Karoblis / Žygimanto Gedvilos / BNS nuotr.

„Valstybės tarnybos lygyje tarp teisininkų negalime išspręsti klausimo, kurios normos šioje vietoje turi viršenybę, kokia yra normų konkurencija“, – BNS penktadienį sakė ministras.

„Tai yra klausimai, susiję su konstitucine doktrina – ar tai ne per griežtas reikalavimas Krašto apsaugos savanorių pajėgų kariams, žinant, kad jie taikos metu yra kariai tik ribotą laiką, ar draudimas jiems būti renkamiems nėra per didelis apribojimas?“ – pridūrė jis.

Jis tvirtino besitikintis, kad Seimo nariai šiais klausimais inicijuos kreipimąsi į Konstitucinį Teismą. Pasak R.Karoblio, dėl tikslios kreipimosi formuluotės dar reikėtų sutarti tarp teisininkų.

Taip ministras kalbėjo Vyriausiajai rinkimų komisijai (VRK) penktadienį nusprendus, kad keturi prieš kelias savaites vykusiuose savivaldos rinkimuose į savivaldybių tarybas išrinkti Krašto apsaugos savanorių pajėgų kariai (KASP) gali suderinti šias pareigas.

Tokį sprendimą komisija motyvavo Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymu, jame yra baigtinis pareigų, nesuderinamų su mandatu, sąrašas. Karių savanorių ten nėra.

Krašto apsaugos ministerija ir kariuomenė iki šiol laikėsi pozicijos, kad kario savanorio buvimas politikoje yra nesuderinamas pagal Konstituciją.

Kariuomenė tvirtina, kad politikų dalyvavimas Krašto apsaugos savanorių pajėgose kelia riziką turėti „popierinę kariuomenę“, nes nebus aišku, ar šie asmenys prisistatytų į dalinius mobilizacijos atveju.

R.Karoblis sakė, kad keturi kariai savanoriai politikai neturės didelės įtakos pajėgų struktūrai.

„Keturi savanoriai (...) neturėtų labai ženkliai pakeisti Krašto apsaugos savanorių pajėgų struktūros ir pajėgumų“, – kalbėjo ministras.

Konstitucija numato, kad asmenys, atliekantys tikrąją karo tarnybą, negali būti savivaldybių tarybų nariais. Tačiau įstatymai šias nuostatas detalizuoja gana painiai.

Krašto apsaugos ministerijos duomenimis, KASP tarnauja kiek daugiau nei 5 tūkst. žmonių.

Kariais savanoriais gali tarnauti 18–60 metų Lietuvos piliečiai. Žmogui tapus kariu savanoriu, jis siunčiamas į trijų savaičių trukmės įgūdžių kursą, paskui kariai savanoriai dažniausiai tarnauja savaitgaliais, per metus pratybose jie dalyvauja nuo 20 iki 50 dienų.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Testas.14 klausimų apie Kauną – ar pavyks teisingai atsakyti bent į dešimt?
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?
Reklama
Kelionių ekspertė atskleidė, kodėl šeimoms verta rinktis slidinėjimą kalnuose: priežasčių labai daug
Reklama
Įspūdžiais dalinasi „Teleloto“ Aukso puodo laimėtojai: atsiriekti milijono dalį dar spėsite ir jūs