„Rugsėjo viduryje dviem savaitėms atvyksta batalionas iš Lenkijos, kuris vykdys trumpas pratybas Pabradėje, po to bus kelių savaičių arba mėnesio pertrauka, ir tada vėl planuojamas dislokavimas bent jau didžiosios dalies bataliono Pabradėje iki kitų metų birželio pabaigos“, – BNS sakė R.Karoblis.
Pirmą kartą aštuonių mėnesių rotacijai amerikiečiai batalioną karių į Lietuvą atsiuntė pernai – šimtai JAV karių Pabradėje buvo nuo spalio mėnesio iki šių metų birželio.
R.Karoblio teigimu, amerikiečiai šį dislokavimą įvertino kaip „visišką sėkmę“, ir jis tapo pagrindu dirbti toliau.
Krašto apsaugos ministras JAV planus detalizavo netrukus po to, kai Jungtinių Valstijų gynybos sekretorius Markas Esperis pranešė matantis galimybę siųsti papildomų karių į Baltijos šalis, mažinant kontingentą Vokietijoje.
Nedetalizuodamas konkrečių pajėgumų, R.Karoblis sakė, kad ir šiuo metu JAV kariai yra nuolat Lietuvoje, tačiau Lietuva siekia didesnio masto, „kad būtų didesnis atgrasymo ir gynybos efektas“.
Turime sunkiai dirbti, kad užtikrintume kuo geresnes sąlygas JAV kariams, kad jie galėtų vykdyti savo užduotis. Dirbsime šia kryptimi toliau.
„Ne kartą esame išdėstę poziciją JAV, kad norime, jog Jungtinės Valstijos svarstytų Lietuvą kaip nuolatinę savo pajėgų dislokavimo vietą“, – sakė ministras.
R.Karoblis pabrėžė, kad Lietuva turi investuoti į infrastruktūrą, kurdama sąlygas amerikiečių karių dislokavimui.
„Dislokavimai tikrai nėra duotybė. Turime sunkiai dirbti, kad užtikrintume kuo geresnes sąlygas JAV kariams, kad jie galėtų vykdyti savo užduotis. Dirbsime šia kryptimi toliau“, – teigė ministras.
JAV pareigūnai taip pat nuolat pabrėžia, kad amerikiečių karių atvykimui prielaidas sudaro Lietuvos investicijos į krašto gynybą.
Lietuva yra viena iš vos devynių NATO šalių, pasiekusių sutartą gynybos finansavimo rodiklį – 2 proc. bendrojo vidaus produkto.
Siekiant atgrasyti Rusiją, Lietuvoje nuo 2017 metų taip pat yra dislokuotas Vokietijoje vadovaujamas tarptautinis NATO batalionas. Jame šiuo metu yra daugiau kaip tūkstantis karių.