„Planas ambicingas – 2020 metais nebeturėti didelių institucinių vaikų globos namų ir pasiekti, kad vaikai augtų globėjų, įtėvių šeimose arba bendruomeniniuose vaikų globos namuose, kurių aplinka artima šeimos aplinkai. Tas tikslas remiasi į tris kolonas, kurių pirmoji – tai globėjų instituto stiprinimas, globėjų proveržis“, – sakė L.Kukuraitis.
Pasak ministro, skaičiuojama, kad reiktų apie 750 globėjų šeimų, jog būtų amortizuotas vaikų patekimas į globos įstaigas, tam svarbus ne tik institucijų įdirbis, bet ir visuomenės, žiniasklaidos įsitraukimas.
Antroji kolona – bendruomeniniai globos namai. „Daliai vaikų dėl tam tikrų aplinkybių, pavyzdžiui, didesnio amžiaus, gali nepavykti surasti kelio į globėjų ar įtėvių šeimas, todėl jiems alternatyva gali būti bendruomeniniai globos namai. Ir vaikai, ir tokių namų personalas liudija, kad bendruomeniniai globos namai yra geresnė aplinka vaikams, pagerėja ir jų elgesys.
Vaikai apsigyvena butuose ir namuose, ugdomas jų savarankiškumas, jie įsilieja į bendruomenę – tai daug aiškesnė jų tolesnio gyvenimo projekcija“, – teigė L.Kukuraitis.
Skaičiuojama, kad visoje Lietuvoje reiktų iki 400 tokių bendruomeninių globos namų, jei vienuose gyventų 8 vaikai bei personalas.
Kaip trečiasis darbo laukas išskirtas tikslas, kad kiekvienoje savivaldybėje, kiekvienoje seniūnijoje būtų bazinis paslaugų šeimai paketas. „Turime tikslą, kad kiekvienoje seniūnijoje atsirastų po vaikų dienos centrą. Tai efektyvi priemonė, kuria ne tik padedama vaikams, bet ir pasiekiami tėvai, užmezgamas ryšys ir pradedamas darbas su šeimomis“, – sakė ministras.
Į pagalbą šeimai, numatoma, galėtų įsitraukti ir bendruomenės. Planuojamos išplėstinės seniūnų sueigos, per kurias būtų skiriamos lėšos bendruomenės ryšiams stiprinti, taip pat kuriamos sąlygos joms įsitraukti į pagalbą šeimoms, vaikams.
„Be to, siekiame kuo labiau stiprinti savivaldoje jau veikiančių struktūrų bendradarbiavimą. Dėl to su Švietimo ir mokslo bei Sveikatos apsaugos ministerijomis rengiame tarpinstitucinės veiklos modelį, kuriuo būtų sustyguota, kaip skirtingų sričių specialistai bendradarbiaus siekdami pagelbėti konkrečiam žmogui konkrečioje situacijoje. Tam atsirastų tarpinstituciniai koordinatoriai“, – teigė L.Kukuraitis.
Pertvarkant vaiko teisių apsaugos sistemą jau priimti Socialinių paslaugų įstatymo pakeitimai, kurie nustato reikalavimus budinčiam globotojui, jo pareigas, teises ir veiklą, ir šios nuostatos įsigalios nuo 2018 metų sausio 1 dienos. Tačiau ir dabar savivaldybės pačios jau yra pasirengusios arba rengia tvarkas, kaip organizuoti budinčių globėjų veiklą. „Stebime, vertiname pasiteisinusius modelius ir ieškome vieningo modelio visiems, palikdami savivaldybėms tam tikros erdvės priderinti jį prie savo specifikos“, – sakė ministras.
Svarbus žingsnis vaiko teisių apsaugos pertvarkoje bus žengtas priėmus šiuo metu Seime svarstomas Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo pataisas ir jas lydinčius teisės aktų projektus. Viena iš priemonių – vaiko teisių apsaugos sistemos centralizavimas.
„Vizitų į regionus metu kalbame apie tai su savivaldos atstovais, taip pat akcentuojame komandinio darbo svarbą. Žinoma, resursai bus stiprinami, kad būtų užtikrinamas vaiko teisių specialistų darbas ir naktimis bei savaitgaliais“, – teigė L.Kukuraitis. Svarbų darbą atliks mobilios pagalbos šeimai komandos, kurios bus pavaldžios centrinei valdžiai. Jos intensyviai dirbtų su šeimomis, kurios išgyvena krizines situacijas arba iš kurių paimamas vaikas.
Siekiant stiprinti vietos bendruomenes, šiemet toliau nuosekliai didinamas finansavimas bendruomenėms – tam skirta 2,63 mln. Eur. 2017 metais, siekiant įgyvendinti vietos bendruomenių poreikius geriausiai tenkinančias veiklas ir siekiant ilgalaikės bendruomeniškumo plėtros, gyventojų aktyvumo ir didesnio jų įsitraukimo į organizuotą veiklą sprendžiant vietos bendruomenėms svarbius klausimus, finansavimas nukreipiamas į bendruomeninės veiklos stiprinimą visose savivaldybėse.
