„Tomis pataisomis mes ne tik grįžtume į įstatyminį reguliavimą iki Matuko nužudymo, bet regresuotume dar giliau. Primenu, kad Baudžiamasis kodeksas draudžia bet kokio skausmo sukėlimą bet kokiam žmogui. Gi pagal 58-erių pataisas vaikas būtų laikomas ne žmogumi, jam negaliotų Baudžiamojo kodekso apsauga, nes įstatymas įteisintų skausmo sukėlimą vaikui smurtaujant, draustų tik žymaus skausmo sukėlimą”, – 15min kalbėjo D.Šakalienė.
Ji atkreipė dėmesį, kad su vaikais daug metų dirbanti psichologė psichoterapeutė Ieva Salialionė asmeninėje socialinio tinklo paskyroje svarsto, kaip teismai vertintų žymų skausmą? Ar matuotų kaip siūlomose šunų lojimo pataisose: daugiau nei 5 minutės nepertraukiamo verkimo arba 10 minučių verkimo su pertrūkiais 30 minučių laikotarpyje mušimo seanso metu?
Turėsime viduramžių Airijos žiauriąsias vienuolių mokyklas perspjaunančią sistemą.
„Subendrinus su kita siūloma pataisa „Fizine bausme nelaikomos legaliai taikomos bausmės ir kitokios poveikio priemonės nepilnamečiams“ ir su pasiūlymu taikyti „proporcingą“ psichinę ir fizinę prievartą, siekiant apsaugoti vaiką nuo didesnės žalos, mes turime viduramžių Airijos žiauriąsias vienuolių mokyklas perspjaunančią sistemą, kai galima vaiką mušti lazda mokykloje, siekiant apsaugoti nuo moralinio nuosmukio, arba sudaužyti iki mėlynumo, siekiant, kad neišbėgtų į gatvę – vis tiek bus proporcinga, nes automobilis gi gali užmušti, o čia tik kraujosruvos“, – paraleles brėžė D.Šakalienė.
Su teisininkais ir nevyriausybininkais ji detaliai gilinasi į pasiūlytą pataisų paketą ir žada pateikti išsamesnę nuomonę.
„Bet pirmi mano įspūdžiai atitinka „Tėvų linijos“ steigėjos, Paramos vaikams centro vadovės Aušros Kurienės vertinimą – „Sutemų metas“, – apibendrino D.Šakalienė.
Įstatymą įgyvendina fragmentuotai
D.Šakalienės įsitikinimu, „Matuko reforma“ stringa dėl Vyriausybės darbo spragų, resursų stokos ir negebėjimo koordinuoti procesą nacionaliniu ir savivaldybių lygmeniu.
„Tai juk jų, valdančiųjų, Vyriausybė netiksliai, silpnai, fragmentuotai ir su klaidomis įgyvendina įstatymą. Juk jų, valdančiųjų, rankose, yra biudžetas – buvo pernai rudenį, yra ir šiuo metu. Kaip galima per 14 (!) mėnesių po įstatymo priėmimo nesugebėti suorganizuoti plačios informacinės kampanijos tėvams, apie ką yra naujasis Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas, kokios yra smurto formos, kokie nesmurtiniai auklėjimo metodai, kur galima gauti konsultacijas, pagalbą ir paslaugas kiekvienai šeimai?” – svarstė parlamentarė.
Ji neabejoja, kad informuojant visuomenę būtų išvengta tūkstančių suklaidintų, piktų ir įgąsdintų šeimų, pasakojančių sąmokslo teorijas, primenančias kliedesius.
Mes turime du pasirinkimus: pasiduoti tai panikai arba pagaliau imtis gesinti gaisrą.
„Nepasirengimas, lėšų stoka, nepateisinamai mažas visos Vyriausybės kolektyvinis dėmesys reformai davė liūdną rezultatą – eilę klaidų ir dalies visuomenės paniką. Mes turime du pasirinkimus: pasiduoti tai panikai, sugadinti ilgai šlifuotą ir tikrai gerai šeimų bei vaikų interesus ginantį įstatymą arba pagaliau imtis gesinti gaisrą – pagaliau plačiai ir išsamiai informuoti šeimas, sutvarkyti specialistų atranką ir apmokymus, sukurti pakankamas ir prieinamas paslaugas bei pagalbą kiekvienai to reikalingai šeimai”, – aiškino D.Šakalienė.
Netiki ministro galiomis
Įstatymo pataisų iniciatorius M.Puidokas teigia, kad oponentai kelia audrą vandens stiklinėje.
„Nežinau, ar iš nežinojimo, arba sąmoningai jie sako netiesą. Mes irgi prieš smurtą, bet už pagalbą šeimai ir už tai, kad bausmė turi būti proporcinga nusižengimui. Juk jei žmogus gatvę pereina ne per perėją, niekas jo nelaukia su „Aro“ būriu ir neveža į kalėjimą“, – samprotavo M.Puidokas.
Jis tikino nematęs prošvaisčių reformos problemas spręsti ministerijos lygmenyje. „Jei būčiau manęs, kad įmanoma tai padaryti, tokių sudėtingų ir skubių procedūrų Seime nebūčiau ėmęsis, bet mačiau, kad viskas stringa ir buksuoja, o pagalbos paketo nėra“, – aiškino politikas.
Nežinau, ar iš nežinojimo, arba sąmoningai jie sako netiesą.
Jis akcentavo, kad įstatymu nesiekiama leisti smurtauti prieš vaikus. Tai esą spekuliacijos, norint suskaldyti ir supriešinant visuomenę.
„Jei tėtis ar mama dėl kokių nors priežasčių neatlaikė įtampos ir pliaukštelėjo vaikui per ranką, tai nereikia imtis kraštutinės priemonės – vaiko paėmimo iš šeimos. Reikia su tėvais dirbti, jiems padėti, aiškinti, edukuoti, ko dabar mūsų valstybėje nėra“, – kalbėjo M.Puidokas.
Bauda už melagingus pranešimus
Pagal siūlomas įstatymo pataisas nebeliktų grėsmės lygių nustatymo. „Lieka tik poreikio pagalbai nustatymas. Vaiko paėmimas turi būti tik kraštutinė priemonė, kuri per saugiklius labai aiškiai įtvirtinama. Represinis mechanizmas įsijungia tik tada, kai kyla reali grėsmė vaiko sveikatai ar gyvybei“, – sakė M.Puidokas.
Be to, numatomos Civilinio proceso kodekso ir Administracinių nusižengimų kodekso pataisos.
„Civiliniame kodekse atsiranda žodinio proceso tvarka, kai norint paimti iš tėvų vaiką teismo posėdžių eiga yra fiksuojama, tėvai dalyvauja ir užtikrinama, kad būtų advokatas. Siekiant išvengti melagingų anoniminių pranešimų, asmenims būtų taikoma administracinė atsakomybė už melagingą pranešimą apie vaikų teisių pažeidimą“, – pasakojo M.Puidokas.
Šios priemonės, jo manymu, turi užtikrinti nekaltumo prezumpciją.
M.Puidokas pasakoja ketvirtadienį susitikęs su socialinės apsaugos ir darbo ministru L.Kukuraičiu.
„Jis pasakė, kad pataisas palaikys, o paskui staiga išeina su kitomis nuostatomis. Ne man, o ministrui reikia apsispręsti, kokia jo nuomonė iš tikrųjų: ar jis laikosi to, kas susitarta, ar jaučiasi, kad kontroliuoja situaciją savo vadovaujamoje ministerijoje, ar jo komanda pajėgi išspręsti problemas“, – svarstė M.Puidokas.
Būtina taisyti poįstatyminius aktus
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija rengia pasiūlymus Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo ir poįstatyminių teisės aktų pakeitimams.
„Tačiau turime kelias esmines raudonas linijas, – 15min pažymėjo L.Kukuraitis. – Pirma, nepritariame smurto prieš vaiką apibrėžimo keitimui. Antra, įstatymas ir kiti teisės aktai turi dėti akcentą į pagalbą šeimai, o ne jos baudimą.“
Ministro manymu, šiuo metu galiojantis Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas yra subalansuotas: „Galime diskutuoti dėl kai kurių pakeitimų, pavyzdžiui, kad su vaikais turi dirbti tik nepriekaištingos reputacijos asmenys.“
Be to, įstatymu esą reikia aiškiai nustatyti, kuriais atvejais už smurtą prieš vaiką įsijungia baudžiamasis ar administracinis persekiojimas, o kuriais to atsisakoma, nes nepiktybiškai suklydę tėvai neturi būti baudžiami, jiems turi būti teikiama pagalba.
Turime kelias esmines raudonas linijas.
„Šiuo atveju turime nustatyti balansą ir šeimos apsisprendimas priimti siūlomą pagalbą turi lemti baudžiamojo ar administracinio persekiojimo atsisakymą arba sustabdymą“, – sakė L.Kukuraitis.
Jis pabrėžė, kad būtina taisyti poįstatyminius teisės aktus, kad jų sąvokos būtų maksimaliai aiškios tiek šeimoms, tiek specialistams: „Ir tai šiuo metu darome kartu su šeimų, tėvų organizacijų atstovais, specialistais.“
L.Kukuraitis pristato 6 punktus, kuriuos kritikuoja 58 Seimo narių pataisose:
Smurto apibrėžimo siaurinimas yra netikslingas ir nepriimtinas. Šiuo metu galiojančiame Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatyme smurtas yra kelių rūšių: fizinis, psichologinis, seksualinis ir nepriežiūra.
58 Seimo nariai siekia nepriežiūrą laikyti smurtu tik tais atvejais, kai nepriežiūra yra tyčinio veikimo ar neveikimo pasekmė. Tačiau praktikoje gali būti atvejų, kai nepriežiūra bus tėvų ar globėjų proto negalios ar psichinės ligos pasekmė – vadinasi, netyčinė. Tai gali būti tinkamo gydymo nesuteikimas, kai vaikas rimtai serga, vaiko baudimas nemaitinant ir verčiant badauti, atsisakymas leisti į mokyklą ar neaprengto vaiko vertimas būti lauke šaltuoju metų periodu.
Fiziniu smurtu 58 Seimo nariai laiko fizinį veiksmą ar veiksmus prieš vaiką, kai sukeliamas žymus skausmas, buvo šiurkščiai pažeminta vaiko garbė ir (ar) orumas. Tokiu atveju išeitų, kad nežymaus skausmo sukėlimas nebūtų laikomas fiziniu smurtu.
Pagrindinė problema skirstant smurtą į menkesnį (tarsi leistiną) ir stipresnį (tarsi neleistiną) yra įtvirtinami dvigubi standartai, kurie bus taikomi ir kitose erdvėse – ne tik šeimoje, bet ir mokykloje, baseine, šokių grupėje bei kitur. Nes Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas kalba ne tik apie elgesį šeimoje, bet apie smurtą prieš vaiką apskritai. Tokiu atveju susiaurinus sąvoką išeitų, kad mokytojas galėtų legaliai sukelti nežymų skausmą vaikui mokykloje arba nestipriai tyčiotis iš vaiko, nes pagal pataisas būtų neleistinas tik žymaus skausmo sukėlimas arba šiurkštus vaiko garbės ir (ar) orumo pažeminimas.
Administracinės atsakomybės taikymas už žinomai melagingą vaiko teisių apsaugos pranešimą. Šis siūlymas yra perteklinis, nes už melagingą pranešimą apie smurtą artimoje aplinkoje atsakomybė numatyta Administracinių nusižengimų kodekse. Tačiau didžioji dalis pranešimų, kurie fiksuojami, bet nepasitvirtina, negali būti vadinami melagingais, nes piliečiai nėra ikiteisminio tyrimo įstaiga ir negali patys ištirti, ar įtarimą sukėlęs faktas gali reikšti įstatymo pažeidimą, ar ne.
Siūlymas, kad paimant vaiką iš tėvų ar atstovų pagal įstatymą, būtinai dalyvautų tėvai ar vienas iš tėvų, yra teigiamas, tik, deja, nepaaiškina, kaip elgtis tais atvejais, kai tėvai ar atstovai pagal įstatymą yra apsvaigę nuo alkoholio ir psichoaktyviųjų medžiagų (pavyzdžiui, apsvaigę miega) arba slapstosi.
Pataisose, vietoje šiuo metu galiojančio vaiko paėmimo iš tėvų ar globėjų nustačius antrą grėsmės lygį, įvedami 3 atvejai, kai vaikas gali būti paimamas iš tėvų ar globėjų: pirmas, bendro pobūdžio paėmimas, kai nustatomas realus ir tiesioginis pavojus vaikui, antras, paėmimas skubos tvarka, trečias, kai tėvai ar globėjai sistemingai piktnaudžiauja tėvų valdžia, o visos kompleksinės pagalbos priemonės buvo nevaisingos.
Trijų atvejų, kai vaikas paimamas iš tėvų ar globėjų, įvedimas įvestų sumaišties, egzistuoja tikimybė, kad vaiko teisių apsaugos specialistai spręstų savarankiškai, neturėdami realaus instrumento.
Grėsmių lygių atsisakymas gali būti svarstomas, bet tai susitarimo klausimas. Iš esmės įstatymas turi numatyti pagalbą šeimai ir paėmimo iš tėvų ar globėjų pagrindus kritiniu atveju. Kol svarstomi teisės aktų pasiūlymai, ketiname sugriežtinti antrojo lygio nustatymo kriterijus poįstatyminiais aktais.
Pataisomis nustatoma, kad „policijos pareigūnai, įvykio vietoje nustatę galimą šiurkštų vaiko teisių pažeidimą, privalo apie įvykį nedelsdami, tačiau ne vėliau kaip kitą dieną, informuoti Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybą ar jos įgaliotą teritorinį skyrių.“
Šiuo metu policijos pareigūnai, nustatę vaiko buvimą nesaugioje jam aplinkoje, privalo užtikrinti vaiko saugumą nedelsiant ir pranešti Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai ne vėliau kaip kitą dieną (čia nekalbama apie vaiko paėmimą iš tėvų ar globėjų).
Manome, kad nustačius šiurkštų vaiko teisių pažeidimą, policijos pareigūnai turėtų reaguoti iškart: nes jei veiksmų nesiimama, o apie pažeidimą bus pranešama kitą dieną – vaikas potencialiai gali nukentėti.
