Socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis pažymėjo, kad nuo liepos 1 dienos Lietuvoje nebeliko socialinės rizikos šeimų statuso.
„Iki tol tai buvo grupė atskirtų žmonių, kuriems esą taip ir reikia. Dabar visiems taikomi vienodi vertinimo kriterijai, todėl reforma paliečia visus visuomenės sluoksnius“, – pažymėjo ministras. Pasak jo, būtent tai ir kelia audrą.
Net jei šiandien skirtume visus 300 mln. eurų, nereiškia, kad savivaldybėse atsirastų paslaugų.
Jis džiaugėsi, kad žmonės tampa sąmoningi ir kelia klausimus. Tai esą padės tobulinti reformą.
„Institucijos turi būti skaidrios, aukščiausios kompetencijos ir laikytis etikos normų. Visos problemos, kurios iškyla socialiniuose tinkluose ir viešoje erdvėje, verčia mus tobulėti. Tokiu būdu tarnyba taps vis labiau palanki šeimai ir vaiko gerovei“, – kalbėjo L.Kukuraitis.
Jis neneigė centralizuotos Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos klaidų: „Matome ir atsiprašome“.
Jis pabrėžė, kad keturi reformos mėnesiai leidžia daryti išvadą, kad reikia spartinti terminus, vaiko teisių klausimai turi būti sprendžiami maksimaliai greitai: „O ne po mėnesio ar dviejų atvejo vadybos susitikime, kai visą tą laiką vaikas laikomas atskirty“.
L.Kukuraitis sakė, kad ateityje vykdant reformą bus įdiegti stebėsenos ir monitoringo instrumentai.
„Kartu su piliečių atstovais tariamės, kaip stebėti, ar reforma pasiteisina, ar ne. Reikės tobulinti poįstatyminius teisės aktus dėl grėsmės lygio nustatymo ir atvejo vadybos. Be to, būtina apeliacinė sistema, kai šeimos galėtų turėti numerį, kuriuo skambintų, jei jaustųsi, kad tarnybų sprendimas buvo neteisingas“, – kalbėjo L.Kukuraitis.
Be to, vaiko teisių specialistai ateityje prie drabužių segės filmavimo kameras. Vaizdinė medžiaga turėtų padėti lengviau išaiškinti komplikuotus atvejus, mat dabar telieka kliautis liudininkų parodymais.
L.Kukuraitis neneigė, kad reformai sklandžiai įgyvendinti labai trūksta paslaugų šeimoms. Ministerijos skaičiavimu, visų paslaugų paketui visoje šalyje sukurti reikėtų apie 300 mln. eurų. Jis priminė, kad praėjusią savaitę paslaugų tinklui plėsti Vyriausybė kitiems metams skyrė papildomus 22 mln. eurų.
„Tačiau tik pinigų neužtenka. Net jei šiandien skirtume visus 300 mln. eurų, nereiškia, kad savivaldybėse atsirastų paslaugų. Nes paslaugos į savivaldybes ateina labai sunkiai. Kai kurios savivaldybės metų metus neparengia paraiškų finansavimui paslaugoms gauti. Palaugas išsukti labai sunku“, – konstatavo L.Kukuraitis.
Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos (VTAĮT) vadovė Alina Jakavonienė pastebėjo, kad nuo liepos 1 dienos, kai įsigaliojo vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas, pastebimas ypač didelis nepakantumas galimiems vaiko teisių pažeidimams.
Kaip vieną iš reformos silpnybių ji paminėjo ne tik paslaugų šeimoms stoką, bet ir darbuotojų stygių.
Vaiko teisių apsaugos kontrolierė Edita Žiobienė pažymėjo, kad dėl liepos 1 dieną startavusios reformos skundų įstaiga sulaukia minimaliai.
„Jie atsiranda tik dabar, pirmus tris mėnesius nebuvo. Mes vis dar gauname skundus, kuriuose skundžiamasi dėl įvykių iki liepos 1 dienos. Vadinasi, tai yra reagavimas į keturių-penkių mėnesių senumo įvykį“, –sakė E.Žiobienė.
