Ketvirtadienį interviu Žinių radijui jis teigė teigiamai vertinąs šį pasiūlymą ir manąs, kad tokios pačios nuomonės bus ir bendražygiai.
„Teigiamai vertinu, nes demokratinėje šalyje, manau, rinkimuose turi būti suteikta teisė patiems žmonėms apsispręsti, ar tas žmogus tinkamas būti politiku, ar jis tinkamas eiti tam tikras pareigas. Aš visada žiūriu labai skeptiškai, jeigu dirbtinai politikai priima sprendimus, draudžiančius tam tikriems asmenims dalyvauti politiniame gyvenime“, – tvirtino A.Butkevičius.
Paklaustas, ar tokios pačios nuomonės bus ir kiti socialdemokratai, premjeras teigė: „Manau, kad partijoje irgi bus tokia nuomonė.“
Trečiadienį Seimo Konstitucijos komisija pritarė siūlymui papildyti Konstitucijos 74 straipsnį antrąja dalimi. Joje būtų sakoma, kad „asmuo šiurkščiai pažeidęs Konstituciją arba sulaužęs priesaiką ir kurį Seimas apkaltos proceso tvarka pašalino iš einamų pareigų ar panaikino jo Seimo nario mandatą, aštuonerius metus nuo tokio Seimo sprendimo priėmimo dienos negali būti renkamas ar skiriamas į pareigas, kurioms eiti pagal Konstituciją būtina prisiekti“.
Tai reiškia, kad praėjus aštuoneriems metams po apkaltos toks asmuo galėtų pretenduoti ir į prezidento, ir į premjero, ir į ministro, ir kitas pareigas, kurioms eiti būtina duoti konstitucinę priesaiką.
Jeigu Seimas patvirtintų šį projektą, per apkaltą iš prezidento pareigų pašalintas prezidentas, partijos „Tvarka ir teisingumas“ pirmininkas Rolandas Paksas galėtų kitąmet dalyvauti prezidento rinkimuose.
Konstitucijos komisijos pasiūlymą svarstys pagrindiniu šiuo klausimu paskirtas Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Būtent jo projektas bus pristatomas Seimo salėje.
Pernai gruodį Seimas po pateikimo yra pritaręs Konstitucijos pataisų projektui, kuris po apkaltos draustų kandidatuoti į Seimą ketverius metus.
Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad asmuo, kuris per apkaltą buvo pašalintas iš prezidento, Konstitucinio Teismo pirmininko ir teisėjo, Aukščiausiojo Teismo pirmininko ir teisėjo, Apeliacinio teismo pirmininko ir teisėjo pareigų ar buvo panaikintas jo Seimo nario mandatas, niekada negali eiti tokių Konstitucijoje nurodytų pareigų, kurių ėjimo pradžia yra susijusi su Konstitucijoje numatytos priesaikos davimu.
Keisti teisinį reguliavimą dėl per apkaltą pašalintų asmenų Lietuvą įpareigojo Europos Žmogaus Teisių Teismas. Jis pripažino, kad draudimas iki gyvos galvos dalyvauti Seimo rinkimuose iš prezidento pareigų atstatydintam R.Paksui yra neproporcingas jo padarytam nusižengimui.
Tam, kad pagrindinis šalies įstatymas būtų pakeistas, už tai du kartus turi balsuoti ne mažiau kaip 94 parlamentarai.
R.Paksas prezidento pareigų neteko 2004 metų balandį. Jam buvo surengta apkalta dėl priesaikos sulaužymo ir šiurkštaus Konstitucijos pažeidimo, kai jis išimties tvarka savo finansiniam rėmėjui Jurijui Borisovui suteikė Lietuvos pilietybę.
