Anot ministro, jei ir nepavyktų pakeisti Konstitucijos po mėnesio vyksiančiame referendume, daugumos balsavusiųjų už dvigubą pilietybę pozicija suteiks „moralinę teisę reikalauti, kad sprendimas būtų toks, kokio nori dauguma žmonių“, tai yra po tam tikro laiko vėl būtų bandoma šiuo klausimu rengti referendumą.
„Jei pralaimime referendumą, ruošiamės kitam referendumui. Kito kelio nėra. Jei mes turėsime teigiamą nuomonę, moraliai turėsime teisę reikalauti ir iš politikų, ir iš kitų, kad sprendimas būtų toks, kokio nori dauguma Lietuvos žmonių“, – į PLB vadovės Dalios Henke klausimą, „koks yra planas B“, atsakė L.Linkevičius.
„Būtų tikrai labai neteisinga, jei mes įsivaizduotumėme pralaimėję referendumą. Kad pralaimėjome, aš tikiuosi, kad taip nebus, kad mes laimėsime, gal ta pergalė dar nebus galutinė“, – kalbėjo L.Linkevičius.
Anot jo, nors visuomenės apklausos rodo, kad dvigubos pilietybės instituto išplėsti tikriausiai nepavyks, „tai nereiškia, kad turime nuleisti rankas“.
„Turime daryti maksimaliai, kas įmanoma. Aš vis tiek sakau, kad mūsų tikslas yra teigiama žinia, kad dauguma pasisako „už“, ir tai būtų nurodymas ir Seimo nariams, ir politikams, ir kandidatams į prezidentus, kad žmonės taip nori“, – kalbėjo L.Linkevičius.
Naujausia skelbta viešosios nuomonės apklausa rodo, jog mažai tikėtina, kad gegužę vyksiančiu referendumu būtų pakeista dvigubą pilietybę ribojanti Konstitucijos nuostata. Reprezentatyvią gyventojų apklausą vasarį atliko viešosios nuomonės tyrimų kompanija „Baltijos tyrimai“ Vilniaus politikos analizės instituto užsakymu.
Jos duomenimis, suteikti galimybę Lietuvos pilietybę turėti visiems lietuvių kilmės asmenims, nepriklausomai nuo to, ar jie yra įgiję kitos šalies pilietybę, yra linkę 46,6 proc. respondentų. Daugiau nei ketvirtadalis – 27,8 proc. – respondentų yra prieš Konstitucijos keitimą.
Šiuo metu dviguba pilietybė, išskyrus tam tikras išimtis, nėra leidžiama emigrantams, Lietuvą palikusiems po nepriklausomybės atkūrimo ir įgijusiems kitos šalies pilietybę.
Įvertinus tik referendume ketinančių dalyvauti piliečių atsakymus, daugybinei pilietybei pritartų 62,6 proc. respondentų, nepritartų – 37,4 proc. respondentų, tačiau Konstitucijos straipsnį dėl pilietybės galima pakeisti, jei tam per referendumą pritarė daugiau kaip pusė visų piliečių, turinčių rinkimų teisę, tai yra apie 1,3 mln. rinkėjų.
„Esant 62,6 proc. pataisos rėmėjų, Konstitucijos pakeitimui reikalinga rekordinė artima 85 proc. rinkėjų mobilizacija. Žvelgiant į naujausias Lietuvos rinkėjų aktyvumo tendencijas, tokia rinkėjų mobilizacija mažai tikėtina“, – apklausos duomenis vertina jį užsakęs institutas.
Gegužės 12 dieną su prezidento rinkimais Lietuvoje vyks referendumas dėl dvigubos pilietybės instituto išplėtimo.
Referendume piliečių bus klausiama, ar jie sutinka leisti dvigubą pilietybę asmenims, išvykusiems į šalis, atitinkančias „euroatlantinės integracijos kriterijus“. Konkrečios šalys būtų nustatytos įstatymu.
Šiuo metu dviguba pilietybė, išskyrus tam tikras išimtis, nėra leidžiama emigrantams, Lietuvą palikusiems po nepriklausomybės atkūrimo ir įgijusiems kitos šalies pilietybę.
