Tai ministras pirmadienį teigė Baltijos šalių gynybos ministrų susitikime Latvijoje, karinėje bazėje šalia Alūksnės.
„Gynybos planų tobulinimas, grįžimas į bendrų tarptautinių pratybų su sąjungininkais ritmą po COVID-19, transatlantinis ryšio stiprinimas yra svarbiausi klausimai, siekiant stiprinti regiono gynybą ir išlaikyti atgrasymą“, – ministerijos pranešime cituojamas R.Karoblis.
Jis, taip pat Latvijos ir Estijos kolegos Artis Pabriksas ir Juris Luikas aptarė regiono saugumo aktualijas bei derino bendras pozicijas prieš artėjančius Europos Sąjungos ir NATO gynybos ministrų susitikimus.
„Artėjant NATO gynybos ministrų susitikimui turime užtikrinti tęstinį aljanso dėmesį Baltijos šalių regionui, pradėtų saugumo iniciatyvų tęsimą,“ – teigė R.Karoblis.
Baltijos šalių gynybos ministrai taip pat vaizdo konferencijos būdu kalbėjosi su NATO generaliniu sekretoriumi Jensu Stoltenbergu. Jie padėkojo aljansui už NATO karinį buvimą Baltijos šalyse.
„Koronaviruso krizė dar kartą parodė sąjungininkų vienybę bei gebėjimą suvaldyti situaciją, tačiau virusui slopstant, svarbu toliau užtikrinti nuoseklų karinės parengties palaikymą ir tobulinimą”, – sakė Lietuvos krašto apsaugos ministras.
Baltijos šalių gynybos ministrai dar kartą patvirtino, kad tikslas yra išlaikyti 2 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP) gynybos išlaidoms ir tęsti gynybinių pajėgumų plėtros projektus.
Ministerijos teigimu, NATO generalinis sekretorius J.Stoltenbergas pabrėžė, jog būtina atsižvelgti ir į tai, kad investicijos į gynybą yra taip pat ir investicijos į ekonomikos atgaivinimą, taigi būtina užtikrinti grėsmes atitinkantį gynybos finansavimą.
Ministrai, aptardami ES darbotvarkės klausimus, įskaitant ES daugiametę finansinę programą, pabrėžė, kad bendras trijų Baltijos šalių interesas derybose išlieka finansavimo kariniam mobilumui užtikrinimas.
