„Amerikiečiams yra puiki galimybė treniruotis Vidurio Europos sąlygomis ir perimti praktiką iš Lietuvos specialiųjų operacijų pajėgų karių, kurie yra puikūs kovotojai mūsų sąlygomis, – sako ginkluotės ekspertas Darius Antanaitis. – Skiriasi reljefas, skiriasi augmenija, skiriasi klimatas, skiriasi žmonės, skiriasi kalba. Tai visiškai kitoks mūšio laukas – Vidurio Europa.“
Kitaip tariant, amerikiečius, pripratusius prie dykumų, kalnuotų vietovių, lietuviai moko kovoti mūsų sąlygomis, miškingose vietovėse. Susipažinimas su aplinka bei tinkamas kovinis pasirengimas kilus grėsmei leistų lengviau ir efektyviau priimti taktinius sprendimus. Juk tokių kovinių padalinių užduotys yra kitokios nei įprastos kariuomenės. Jų paskirtis – vykdyti žvalgybą, nustatyti kylančias grėsmes valstybei bei nurodyti taikinius, kuriuos reikia sunaikinti.
Lietuvos specialiosios operacijų pajėgos neabejotinai turi ko pamokyti amerikiečius. „Lietuviški aitvarai“ dėl profesionalumo puikiai žinomi ir vertinami sąjungininkų. Ypač po misijų Afganistane. O viešumoje pasklidusi informacija apie elitinius amerikiečių karius, tai žinia Lietuvos visuomenei, kad sąjungininkai yra čia, o kartu ir žinutė Rusijai, kad Jungtinės Valstijos laikysis savo įsipareigojimų.
Tokios žinutės dabar yra ypač svarbios. Baltieji rūmai nuo sausio 20-osios turės naują šeimininką – Donaldą Trumpą, todėl kyla klausimas, ar dabartinė Jungtinių Valstijų politika išliks? Juk D.Trumpas ir kai kurie jo naujosios administracijos nariai linkęs gerinti santykius su Rusija. Iš būsimo Amerikos vadovo ne kartą buvo girdima, kad jis derėsis su Rusija, sieks susitarimų, tačiau, ką dėl jų linkęs paaukoti, neaišku.
O žurnalas „Foreign Policy“ paskelbė, kad tarp D. Trumpo užsienio politikos prioritetų Rusijos net nėra. Įtakingiausi respublikonų senatoriai gruodį apsilankę Lietuvoje ramino Baltijos šalis – įsipareigojimų bus laikomasi. Ekspertai abejoja, ar naujasis Amerikos vadovas priimtų sprendimus, prieštaraujančius pastarųjų metų ar net dešimtmečių JAV strategijai stiprinti NATO, jos jautriausias vietas.
„Pirmieji signalai iš Vašingtono neoficialiais kanalais turbūt yra tie, kad vis tik net ir D.Trumpas nekvestionuoja NATO, tai yra raudona linija. Juk Aljansas yra susikūręs 1949 metais ir sėkmingai funkcionuojantis, užtikrinantis tame tarpe ir JAV saugumą. Tai šiuo atveju tikėtis, kad ta raudona linija būtų perbrėžta kažkur paliekant, pavyzdžiui, Baltijos valstybes, mes turbūt neturėtume“, – prognozuoja Rytų Europos studijų centro direktorius Linas Kojala.
Lietuva pastaraisiais metais itin susirūpino saugumu: atnaujinama ginkluotė, pildomi daliniai. Šiais metais tikimasi užbaigti formuoti antrąją brigadą „Žemaitija“. Numatoma atnaujinti sraigtasparnių parką, plėsti karinę infrastruktūrą. Lietuvos kariuomenė jau paskelbė apie naujausius planuojamus pirkimus, pavyzdžiui, raketines salvines ugnies sistemas MARS. Ir nors oficialios derybos kol kas dar nevyksta, Lietuva pradėjo konsultacijas dėl tokios įrangos pirkimo su Vokietijos, Norvegijos, Jungtinių Valstijų vyriausybėmis.
Šiais metais Lietuvą pasieks ir pirmieji „Vilkai“ – pėstininkų kovos mašinos. Du batalionai – Algirdo ir Birutės – sudarantys greitojo reagavimo pajėgų pagrindą, bus papildyti 88 kovos mašinomis iki 2021 metų. Tęsiami prieštankinių, priešlėktuvinių ginklų pirkimai. O oro erdvės apsauga, nuolat sulaukianti kritikos, bus sustiprinta vidutinio nuotolio gynybos sistemomis NASAMS. Be to, yra siekis NATO oro policijos misiją paversti gynybine.
„Oro gynyba krizės atveju, karo atveju yra spraga šiuo metu, tai tenka pripažinti. Bet tiek Velso, tiek Varšuvos sprendimai buvo priimti visai neseniai dėl buvimo nuolatinio sąjungininkų padalinių, taip kad ne viską galima pasiekti iš karto ir turėsime intensyviai dirbti tiek dėl oro gynybos, tiek kitais klausimais“, – krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis.
„Galbūt kalbėčiau apie kitokio pobūdžio karinės aviacijos dislokavimą Lietuvoje. Taip, gynybinio pobūdžio, kurios galbūt nepriklausytų tai oro policijos misijai, būtų greta. Nes žinome, kad ir Baltarusijoje Rusija stiprina savo aviacinius pajėgumus, prie pat Lietuvos sienų, netoli Vilniaus“, – apie atskirą naikintuvų grupę, kuri būtų dislokuojama bet kurioje iš Baltijos šalių, kalba Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto narys Arvydas Anušauskas.
Jau kitąmet Lietuvos krašto apsaugos finansavimas turėtų pasiekti pažadėtus 2 proc. BVP. Tam reikia prie dabartinių 723 mln. pridėti dar apie 100 mln. eurų. Tačiau 2 proc. – minimali riba, įsitikinę ekspertai. Esą 2 proc. tik leis užkamšyti spragas, atsiradusias dėl prasto kariuomenės finansavimo pastaruosius metus. Krašto apsaugos ministras taip pat neabejoja, kad ties 2 proc. reikia nesustoti, galbūt pasiekti ir milijardą eurų.
„Kita vertus, tas simbolinis procentas milijardas, jis yra absoliučiai realus. Net pasiekus 2 proc. BVP nelabai nuo to milijardo daug trūksta. O šiaip, mano manymu, 2 proc. yra ne riba ir tikrai tų finansavimo poreikių yra daug“, – tikina R.Karoblis.
„Dabartinių geopolitinių aplinkybių kontekste mes turime suvokti, kad tie 2 proc. yra iš principo mažiausia kaina, t. y. draudimo garantas, kurį mes galime turėti tam, kad išvengtumėme didesnių kaštų, didesnių pavojų ir didesnių grėsmių savo valstybei. Ir tokios šalys kaip Ukraina, kurios laikėsi neutraliteto, turbūt yra, deja, liūdnas, bet geras to įrodymas, nes NATO narių saugumas šiandien yra gerokai didesnis negu tų valstybių, kurios kadaise pasirinko kitokią strateginę kryptį“, – sako L.Kojala.
