Dėl vizito į Šakių rajoną ministras nespėjo grįžti pasitarimą sostinėje su saugumo tarnybų atstovais, kokių priemonių imtis po išpuolių Europoje. Tačiau aukštų pareigūnų entuziazmas neįtikino dalies vietos gyventojų ir saugumo ekspertų, kuriems tvoros statyba siejasi su garsiais politiniais šūkiais, bet menka realia nauda.
„2014 metais Estijos pareigūnai apkaltino Rusijos pareigūnus, kad iš jų teritorijos buvo pagrobtas pareigūnas. Tai norėdami išvengti tokių nemalonių situacijų, mes nusprendėme statyti tvorą“, – žurnalistams sakė E.Misiūnas.
Ministras kalbėjo apie 2014 metų incidentą Rusijos ir Estijos pasienyje, kai rusų pareigūnai sulaikė, o vėliau už šnipinėjimą nuteisė estų saugumietį Estoną Kohverą. Estijos pareigūnai tikina, kad vėliau į Rusijos šnipą iškeistas pareigūnas buvo pagrobtas iš jų šalies pasienio teritorijos.
Tvoros statyba sulaukė ir dėmesio iš tarptautinės žiniasklaidos. Jos statyba tapo vaizdingu simboliu iliustruoti Baltijos šalių nerimą dėl Rusijos karinės grėsmės, neretai primenant ir kontroversiškus JAV prezidento Donaldo Trumpo planus statyti sieną su Meksika apsisaugoti nuo nelegalios migracijos.
Lietuvos Vyriausybės teigimu, tvora bus naudinga siekiant užkirsti kelią cigarečių ir alkoholio kontrabandai bei nelegaliai migracijai.
„Šiai dienai didelės problemos dėl nelegalios migracijos šiame ruože nėra, tačiau mes žiūrime ir į rytdieną, analizuojame visus galimus veiksmus. Šiandien didesnis skausmas mums yra šešėlinės ekonomikos reikalai“, – sakė Valstybės sienos apsaugos tarnybos vadas Renatas Požėla.
„Tvoros pastatymas yra papildoma saugumo priemonė, kuri kartu su stebėjimo priemonėmis sudaro derinį, atgrasantį potencialius sienos pažeidėjus“, – pridūrė jis.
Iki metų pabaigos pirmadienį pradėta tvora Lietuvos pusėje iškils beveik 45 kilometrų pasienio su Karaliaučiaus sritimi ruože, vėliau ant jos bus diegiamos vaizdo kameros ir judėjimą fiksuojantys įrenginiai.
Tvorą statys Vilkaviškyje įsikūrusi bendrovė „Gintrėja“. Tvora su pjaunančia viela iškils vietovėse, kur valstybės siena su Rusija eina sausuma. Darbų vertė siekia 1 mln. 335 tūkst. eurų. Šios lėšos skirtos iš Lietuvos biudžeto.
Vyriausybė planuoja iki 2020 metų tvora ir moderniomis stebėjimo priemonėmis padengti visą Lietuvos sieną su Rusija ir Baltarusija.
Kam ta tvora?
Apie tvoros statybą Lietuvos vyriausybė paskelbė sausio mėnesį, bet Šakių rajono mero Edgaro Pilypaičio šios kalbos kol kas neįtikino.
„Galbūt trumpoje perspektyvoje kažką ir pasieksime, bet juk reikia vertinti ir tuos pačius kaštus. Ar tikslinga tokią investiciją daryti, į tokias priemones? Nežinau“, – gūžtelėjo pečiais savivaldybės vadovas.
E.Pilypaičio teigimu, tvora taip pat užkirs galimybę išnaudoti pasieniu einantį Nemuną kaip turizmo kelią.
„Juk taip mes (pasienyje) aptversime ir upę. O jeigu ateityje kažkas pasikeis Rusijos politikoje, mes Nemuno nebegalėsime išnaudoti kaip turizmo kelio“, – svarstė meras.
Netoliese esančio Sudargų miestelio gyventojai entuziazmu taip pat netrykšta.
„Keturiasdešimt metų čia gyvenu ir aš pirmą kartą iš jūsų išgirdau apie šitą tvorą“, – sakė 61-ių vietos seniūnijos darbuotoja Birutė Enzelienė.
26 metų vienos Sudargų parduotuvės kasininkė Indrė Urbonavičiūtė teigė, jog statoma tvora nuo kontrabandininkų neapsaugos.
„Abejoju, o kam ta tvora? Tie žmonės, kurie norės prasisukti, jie vis tiek tą padarys“, – kalbėjo ji.
Buvęs Valstybės saugumo departamento vadovas Mečys Laurinkus teigia, kad kariniu požiūriu planuojama tvora yra visiškai beprasmė, o kovoje su kontrabanda svarbiau pažaboti korupciją pasienyje.
„Ji negali sustabdyti galimos agresijos nei žemėje, o juo labiau danguje. Ir politikai, ir specialistai tai supranta, bet vis tiek tuščias frazes kartoja. Beprasmė siena ir kaip pabėgėlių stabdymo priemonė. Pabėgėliai net viliojami į Lietuvą nevažiuoja. Ar užkertamas kelias kontrabandai? Ne, nes kontrabandos lygis tiesiog proporcingas korupcijai pasienyje. Kuo dar naudingas projektas? Išskyrus, kad ką nors reikia daryti, daugiau niekuo“, – „Lietuvos ryte“ rašė M.Laurinkus.
