„Mes neturime galių sustabdyti, nes Vilniaus miestas gali statyti ką nori, kur nori ir niekas negali jiems uždrausti. Tik galėsime pasveikinti. Bet šiaip, yra specialistų nusistebėjimas, kodėl užsispirta ta vieta“, – sakė Š.Birutis.
Jo nuomone, niekas nepasikeis ir po to, kai šis klausimas bus apsvarstytas Vilniaus taryboje – tai ketinama padaryti jau artimiausiame posėdyje.
„Suprantame, kad Vilniaus taryboje yra valdančioji dauguma, kuri balsuoja taip, kaip pateikėjas pateikia. Jei mes norime matyti demokratijos suvaidinimą, mes jį matysime. Bet ne tame esmė“, – sakė jis.
Ministras teigia, jog remiasi ekspertų, tarp jų – architekto Augio Gučo, brolių Nasvyčių ir kitų nuomone, kad Vilniaus pasirinktas skveras prie Lietuvos nacionalinės filharmonijos yra „pati netinkamiausia vieta“, o skulptūrą labiausiai tiktų statyti K.Sirvydo skverelyje ar šalia jo.
Jis pritarė idėjai, jei Vilniaus savivaldybė statytų paminklą savo lėšomis, taip pat ir tam, jei būtų sukurta nauja skulptūra, o nebūtinai pagal Rapolo Jakimavičiaus tarpukariu kurtą eskizą. Skulptūrą finansuoti siūlo verslininkai.
Vilniaus savivaldybė ir Kultūros ministerija nesutaria, kur būtų geriausia vieta J.Basanavičiaus įamžinimui: savivaldybės vadovai sako, kad geriausia yra prie Lietuvos nacionalinės Filharmonijos, Kultūros ministerija argumentuoja, kad įamžinti jo atminimą derėtų K.Sirvydo skverelyje arba greta jo, kuriame iškilus visuomenės veikėjas kurį laiką gyveno.
Vyriausybė buvo numačiusi skirti skulptūrai beveik 31 tūkst. eurų, bet vėliau ėmė svarstyti pinigus panaudoti kitoms reikmėms.
Paminklą J.Basanavičiui Vilniuje ketinama pastatyti dar iki 2018-ųjų, kai bus minimas valstybės atkūrimo šimtmetis. Svarstoma, kad skulptūra galėtų būti liejama pagal R.Jakimavičiaus maketą, kuris šiuo metu priklauso Nacionaliniam muziejui.
J.Basanavičius (1851-1927) – lietuvių visuomenės veikėjas, pirmasis laikraščio „Aušra“ redaktorius, vienas svarbiausių nepriklausomybės siekėjų, mokslininkas, gydytojas. Jo vadovaujama Lietuvos Taryba 1918 metų vasario 16 dieną paskelbė Lietuvos nepriklausomybę. J. Basanavičius pirmasis pasirašė Nepriklausomybės aktą.
