Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto nariams trečiadienį padalintoje pažymoje apie galimybes įvesti visuotinę karo prievolę rašoma, jog mokyklą baigusių devyniolikmečių vaikinų ir merginų pašaukimui reikėtų apie 1,5 mlrd. eurų.
Krašto apsaugos ministerija suskaičiavo, kad visuotinė vaikinų karo prievolė apimtų apie 6300 jaunuolių kasmet, o šaukiant vaikinus ir merginas šis skaičius išaugtų iki maždaug 12300 žmonių.
Ministras Raimundas Karoblis Seimo nariams tvirtino, kad visuotinis šaukimas turėtų privalumų ruošiant visuomenę valstybės gynybai, tačiau šis modelis neturėtų būti įvedamas karinių pajėgų modernizacijos sąskaita.
„Mano mandatas dabartinėse pareigose yra kariuomenės modernizavimas. Visuotinis šaukimas galėtų vaidinti gerą vaidmenį pilietiniame pasipriešinime, bet šiuo atveju turėtumėme susitaikyti su papildomais finansais“, – sakė R.Karoblis.
Ministerijos duomenimis, anksčiausias vaikinų visuotinis šaukimas galėtų įvykti 2024 metais, jeigu tam kasmet būtų skiriama po 105 mln. eurų. Vaikinai ir merginos galėtų būti šaukiami nuo 2026 metų su sąlyga, kad pasiruošimui būtų skiriama po 280 mln. eurų.
Anot jos, šių pinigų reikia naujiems kariuomenės batalionams pastatyti, užtikrinti šauktinių aprūpinimą ir parengti papildomus instruktorius jiems apmokyti.
Visuotiniam vaikinų šaukimui įvesti reikėtų steigti keturis papildomus batalionus, o norint šaukti ir merginas – 14 batalionų, kai šiuo metu Lietuvos kariuomenėje iš viso yra dešimt batalionų.
Jau įvedus visuotinę karo prievolę jos išlaikymui kasmet reikėtų skirti apie 80 mln. eurų, jeigu būtų šaukiami tik vaikinai, arba 220 mln. eurų, jeigu prievolininkų registre atsidurtų ir vaikinai, ir merginos.
Ragina apsispręsti per kadenciją
Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Vytautas Bakas žurnalistams po posėdžio sakė, jog ilgalaikiu požiūriu visuotinis šaukimas Lietuvai galėtų būti finansiškai įkandamas, o principinį sprendimą, ar jis reikalingas, turi priimti dar šios kadencijos parlamentas.
„Mes privalome priimti sprendimą tam, kad nubrėžtume savo visuomenei, kariuomenės vadovybei ir krašto apsaugos sistemai, kaip toliau planuoti pajėgumus, juos vystyti“, – sakė valdančiųjų „valstiečių“ frakcijai priklausantis parlamentaras.
Jis antrino krašto apsaugos ministrui, kad dėl visuotinio šaukimo į kariuomenę nereikėtų paaukoti ginkluotųjų pajėgų modernizavimo.
Opozicinei konservatorių frakcijai priklausanti komiteto narė Rasa Juknevičienė sakė, kad jos atstovaujama partija remia visuotinio šaukimo idėją.
Ji teigė, kad ilgainiui į kariuomenę turėtų būti šaukiamos ir merginos, o krašto apsaugos ministras svarstė, jog tokiu atveju galėtų būti taikomos platesnės galimybės merginas nuo tarnybos atleisti.
Dalinis šaukimas į Lietuvos kariuomenę grąžintas 2015 metais, reaguojant į Rusijos veiksmus Ukrainoje. Šiais metais planuojama pašaukti 3,8 tūkst. karo prievolininkų, tai yra trim šimtais daugiau jaunuolių nei pernai.
Šaukiamųjų sąrašuose dabar atsiduria tik vaikinai, tačiau merginos šauktinėmis gali tapti savanoriškai. Pašaukti jaunuoliai šiuo metu kariuomenėje tarnauja devynis mėnesius.
Pasak kariuomenės vado generolo leitenanto Jono Vytautu Žuko, įvedus visuotinį šaukimą tarnybos laikas galėtų būti diferencijuojamas.
„Tai priklauso nuo karinės specialybės. (...) Gal septynių mėnesių užtektų paruošti elementarių dalykų, kokiam artilerijos batalione sviedinį iš sunkvežimio nunešti iki patrankos. Taikytojo, vairuotojo specialybėms reikėtų ilgesnio laiko“, – sakė karininkas.
„Reikėtų turbūt galvoti nuo devynių iki 15 mėnesių“, – pridūrė jis.
Šiemet Lietuva gynybai pirmą kartą skiria kiek daugiau nei 2 proc. bendrojo vidaus produkto arba 873 mln. eurų.
