Konferencijoje pristatytos svarbios Europos Sąjungos iniciatyvos kovoje prieš vaikų seksualinį išnaudojimą, Interpolo ir Europolo organizacijų pastangos šioje srityje, ministerijų, teisėsaugos, savivaldos, nevyriausybinių organizacijų vykdomos priemonės ir siūlymai.
„Tikiu, kad šioje konferencijoje aptartos patirtys ir idėjos bei 3 ministerijų pasirašyta rezoliucija nuties kelią ateities darbams ir įgalins mus veiksmingiau ginti vaikus nuo seksualinio išnaudojimo. Tai kiekvieno mūsų atsakomybė – tėvų, mokytojų, politikų, visuomenės veikėjų“,– atidarydama konferenciją sakė vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė.
Lietuvoje per pastaruosius tris metus nuo įvairaus pobūdžio seksualinių nusikaltimų nukentėjo arti tūkstančio vaikų. Tikslų atvejų mąstą pamatuoti išlieka sudėtinga. Fiksuoti atvejai atskleidžia, kad 42 proc. seksualinį smurtą patyrusių vaikų nukenčia nuo artimo žmogaus.
Dėl skaitmeninių technologijų plėtros, seksualinio pobūdžio nusikaltimai prieš vaikus keliasi į internetą. Praėjusiais metais interneto organizacijos visame pasaulyje pranešė apie 87 milijonus nuotraukų ir vaizdo įrašų, kuriuose fiksuoti vaikų seksualinio išnaudojimo atvejai. Per dešimtmetį ES pranešimų apie vaikų seksualinę prievartą internete padidėjo nuo 23 tūkst. iki 725 tūkst. per metus.
Lietuvos policija taip pat gauna vis daugiau pranešimų (pernai – apie 4900 pranešimų, o per 2023 metų 3 mėnesius – 2200 pranešimų.) apie internete aptiktus intymaus turinio vaizdus su vaikais.
„Europos Tarybos duomenimis, vienas iš penkių vaikų yra patyręs kokios nors formos seksualinį išnaudojimą. Tai reiškia, kad mes visi žinome bent vieną vaiką, kuris kentėjo nuo šio smurto. Mes visi pažįstame bent vieną suaugusįjį, kuris patyrė išnaudojimą būdamas vaikas. Seksualinio smurto apimtys verčia mus visus imtis veiksmų. Kaip visuomenė mes nuviliame vaikus. Turime padaryti dar daugiau“, – konferencijoje sakė Europos vidaus reikalų komisarė Ylva Johansson.
Ieškodama sprendimų Europos Komisija pernai gegužę pateikė teisėkūros sprendimą dėl reglamento kovai prieš vaikų seksualinį išnaudojimą. Taip pat siūloma steigti naują nepriklausomą ES kovos su seksualine prievarta prieš vaikus centrą, kuris teiks patikimą informaciją, priims pranešimus ir juos analizuos, o aktualiausius skubiai persiųs teisėsaugos institucijoms, taip pat teiks paramą aukoms.
Anot komisarės, vienas iš efektyviausių būdų nustatyti nusikaltimus darančius asmenis yra prieiga prie jų susirašinėjimo turinio. Nors vaikai ir skriaudžiami slepiantis, po įvykio ar prieš tai labai dažnai yra rašomos paprasčiausios įprastos žinutės. Tačiau tam, kad policijos pareigūnai naudodami šią informaciją nustatytų atvejus, svarbu skubiai inicijuoti teisinio reglamentavimo pakeitimus, susijusius su duomenų apsauga.
„Lietuva palaikys visas tarptautines iniciatyvas, nes efektyvių įrankių, kurie padėtų užkardyti seksualinius nusikaltimus, reikia ieškoti tiek savivaldos, tiek nacionaliniu, tiek tarptautiniu lygiu. Privalome žiūrėti plačiai, pritaikyti kitose šalyse pasiteisinusias priemones, ypač stiprinant šių nusikaltimų prevenciją“, – sakė A.Bilotaitė.
VRM parengė koncepciją, pagal kurią bus rengiamas naujas Nusikaltimų ir teisės pažeidimų prevencijos įstatymas. Jame pirmą kartą atsiras teisės pažeidimų prevencijos apibrėžimas, bus aiškiai nustatytos visų prevencijoje dalyvaujančių institucijų funkcijos ir atsakomybės. Įstatymu bus įkurta centrinė koordinuojanti institucija – kompetencijų centras, kuris atliks analizę, vertinimą, identifikuos problemas ir siūlys tikslines priemones joms spręsti vietos lygmeniu.
Ministerija taip pat inicijavo baudžiamojo poveikio priemonę, kuomet seksualinio pobūdžio nusikaltimus padarę asmenys privalo pranešti apie gyvenamosios vietos pakeitimą. Už šiuos nusikaltimus bausti asmenys yra kontroliuojami policijos ir įtraukiami į rizikos grupės asmenų sąrašą.
Ministerijos vertinimu, reikalinga atlikti ir dar vieną Baudžiamojo kodekso ir Baudžiamojo proceso kodekso pakeitimą – asmenims, kurie praeityje yra padarę seksualinio pobūdžio nusikalstamas veikas, įtvirtinti pareigą pranešti ne tik apie gyvenamosios, bet ir apie darbo vietos pakeitimą Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai.
Konferenciją vainikuos bendros trijų ministerijų (VRM, SADM, ŠMSM) rezoliucijos pasirašymas. Joje numatoma stiprinti teisėsaugos institucijų, vaiko teisių apsaugos specialistų ir nevyriausybinių organizacijų veiksmų koordinavimą ir bendradarbiavimą kovoje su vaikų seksualiniu išnaudojimu, stiprinti prevencinių programų įgyvendinimą, didinti vaikų ir jų tėvų švietimą, ugdyti saugaus skaitmeninės aplinkos naudojimo įgūdžius, supažindinti su galimomis pasekmėmis per teisėsaugos ir švietimo įstaigų bendradarbiavimą.
Taip pat svarbu skatinti švietimo ir ugdymo įstaigas bei kitus darbdavius, kurių darbuotojai turi tiesioginį kontaktą su vaikais, tikrinti įdarbinamus asmenis per Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registrą dėl galimo teistumo už su vaikų seksualiniu išnaudojimu susijusius nusikaltimus, veiksmingai naudoti tarptautinio bendradarbiavimo platformas, Europol bei Interpol kanalus, o taip pat įvertinti kitų šalių teisėsaugos praktiką užkardant ir tiriant su vaikų seksualiniu išnaudojimu susijusius nusikaltimus.
Stiprinant savivaldos vaidmenį seksualinių nusikaltimų prieš vaikus prevencijoje, svarbu atnaujinti aktualų nusikalstamų veikų žemėlapį pagal švietimo įstaigas.
