„Karo Ukrainoje pamokos diktuoja būtinybę stiprinti mūsų valstybės statutines tarnybas ir jų gebėjimus veikti hibridinių situacijų ir karo sąlygomis. Ukrainos patirtis rodo, kad būtent vidaus reikalų sistemos statutiniai pareigūnai atsiduria įvykių smaigalyje ir dažnai tampa pirmuoju skydu atremiant priešo karines ir hibridines atakas. Todėl mūsų pareigūnų parengtis ir aprūpinimas tapo neginčijamu Vyriausybės prioritetu. Padėdami karo sekinamai Ukrainai stiprėjome patys“, – teigia vidaus reikalų ministrė A.Bilotaitė.
Užtikrinat viešąjį saugumą krizių metu labai svarbu turėti pakankamai parengtų pareigūnų, gebančių veikti krizinėmis situacijomis. VRM ruošia Vidaus tarnybos statuto pataisas, kurios leistų kurti personalo rezervą, kurį sudarytų buvę statutinių įtaigų pareigūnai.
Vidaus reikalų ministrės įsakymu patvirtintas ir karinio pareigūnų aprūpinimo standartas, kuris užtikrins pareigūnų aprūpinimą NATO standartus atitinkančia ginkluote, amunicija bei ekipuote.
„Ukrainos patirtis taip pat rodo, kokia svarbi yra viešojo saugumo pareigūnų integracija į šalies ginkluotąsias pajėgas. Privalome užtikrinti statutinių tarnybų gebėjimus dalyvauti valstybės gynyboje, aktyviai prisidėti užtikrinant šalies nacionalinį saugumą. Tam būtina ne tik speciali parengtis, bet NATO standartus atitinkanti ginkluotė ir kitos priemonės“, – teigia ministrė A.Bitotaitė.
Valstybės sienos apsaugos tarnybai kariuomenė jau perdavė NATO standartus atitinkančios ginkluotės už 3,5 mln. eurų. Šiais metais modernios ginkluotės pasieniečiai gaus dar už 7 mln. eurų.
Stiprinant statutinių įstaigų pasirengimą koordinuotai veikti karo atveju pernai rugsėjo mėnesį Panevėžio regione surengtos praktinės pratybos. Per pratybas buvo siekiama patikrinti kariuomenės, valstybės ir savivaldybių institucijų bei vidaus reikalų sistemos pajėgų (policijos, pasienio ir ugniagesių) sąveiką karo padėties metu.
Nuo pat karo pradžios Lietuva nuolat padėjo ir padeda Ukrainos žmonėms ir statutinėms tarnyboms.
VRM užtikrino bėgančių nuo karo ukrainiečių priėmimą. Per itin trumpą laiką šalyje įsteigti 7 registracijos centrai, imtasi aktyvaus bendradarbiavimo su nevyriausybinėmis organizacijomis, savivaldybėmis ir kitomis institucijomis.
Iš viso nuo karo pradžios Lietuvoje užregistruota daugiau nei 74 tūkst. karo pabėgėlių iš Ukrainos. Šiuo metu laikinoji apsauga jau suteikta apie 67 tūkst. iš Ukrainos atvykusių asmenų.
VRM suteikė Ukrainai paramos (civilinės saugos priemonių, elektros generatorių, automobilių, IT įrangos, bepiločių skraidyklių, šalmų, šarvinių liemenių, ginkluotės) už maždaug 5 mln. eurų.
Po pernai gegužę įvykusio ministrės A.Bilotaitės vizito Kijeve Lietuvos teisėsaugos pareigūnai padėjo tirti karo Ukrainoje nusikaltimus, neutralizuoti rusų karių paliktus sprogmenis, pasirūpinta ir sužeistų Ukrainos karių ir pareigūnų reabilitacija Lietuvoje. 132–iems sužeistiems Ukrainos kariams ir pareigūnams Lietuvoje suteiktos reabilitacijos paslaugos.
Padidėjus geopolitinėms įtampoms šalyje ir regione tapo būtina stiprinti ir civilinės saugos sritį, kuri ilgus metus buvo apleistA.Bus stiprinamas regioninis bendradarbiavimas civilinės saugos srityje – planuojama organizuoti jungtines civilinės saugos pratybas su Suomija, Lenkija, Latvija ir Estija.
Ministrės A.Bilotaitės pavedimu visoje Lietuvoje atlikta savivaldybėse esančių kolektyvinės apsaugos statinių ir priedangų inventorizacija bei ženklinimas.
Didesnis dėmesys skiriamas ir šalies gyventojų informavimui bei jų pasirengimui galimoms karo grėsmėms, ekstremaliosioms situacijoms ir civilinės saugos nelaimėms.
Įgyvendinta informacinė akcija „Žinojimas saugo“ – šalyje įvyko daugiau kaip 60 renginių informuojant gyventojus apie pasirengimą ekstremaliosioms situacijoms. Siekiant dar geresnio visuomenės pasirengimo bei aukštesnės savisaugos kultūros, šių metų pradžioje startavo VRM inicijuota plataus masto informacinė kampanija „Esame komanda – turime planą“.
