„Turime labai grėsmingą situaciją viešajame sektoriuje ir mums reikalingi pokyčiai. Šiandien apie 50 proc. konkursų į valstybės tarnybą neįvyksta, 60 proc. darbuotojų nepatenkinti savo darbu valstybės tarnyboje. Kalbant apie jaunimą, jaunimas irgi nelabai nori dirbti čia. Jei nieko nedarysime, greitai nebus kam dirbti, tai reiškia degradaciją ir stagnaciją“, – per Vyriausybės posėdį sakė vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė.
Vidaus reikalų viceministrė Sigita Ščajevienė teigė, kad valstybės tarnybos pertvarka siekiama sustiprinti vadovų korpusą, perorientuoti valstybės tarnybą „iš procesinės į rezultatyvią“.
„Valstybės tarnyba turi būti lanksti, turi būti priemonės lanksčiai tvarkytis su žmogiškaisiais ištekliais, ir ši reforma nukreipta į kompetencijų, lyderystės stiprinimą“, – sakė viceministrė.
Pritarus Vyriausybėje, toliau reformos paketo projektai bus teikiami Seimui. Premjerė Ingrida Šimonytė informavo, kad Seime jį planuojama pateikti spalio 11 dieną.
Augs atlyginimų lubos, neliks stažo priedų
Projekte siūloma panaikinti viršutines valstybės tarnautojų atlyginimo lubas, decentralizuoti valstybės tarnautojų atrankas, bet konkursus į įstaigų vadovų pareigas organizuoti centralizuotai.
Taip pat ketinama atsisakyti didžiausio leistino tarnautojų ir darbuotojų skaičiaus – institucijų ir įstaigų vadovai patys spręstų, kiek ir kokių pareigybių reikia veiklai vykdyti bei iškeltiems tikslams pasiekti.
Numatoma, kad vadovų darbo užmokestis priklausytų nuo pasiektų rezultatų, o pareiginė alga būtų skaičiuojama pagal vidutinį šalies darbo užmokestį, be to, siūloma atsisakyti priedo už darbo stažą valstybės tarnyboje.
Pakeitimai būtų aktualūs ne tik valstybės tarnybos įstaigų vadovams, valstybės pareigūnams, bet ir teisėjams, politikams.
Nauja tvarka numato ir atlyginimų kėlimą. Pavyzdžiui, prezidento pareiginė alga didėtų nuo 9,9 tūkst. eurų iki 10,2 tūkst. eurų 2024 metais, Seimo pirmininko – nuo dabartinių 4,6 tūkst. eurų, neatskaičius mokesčių, iki 8,6 tūkst. eurų, Seimo nario – nuo 3,5 tūkst. eurų iki 6,3 tūkst. eurų, premjero – nuo 4,6 tūkst. eurų iki 8,6 tūkst. eurų, ministro – nuo 4,3 tūkst. iki 7,7 tūkst. eurų.
Vis dėlto įvykdžius pertvarką, būtų atsisakoma priedų už tarnybos valstybei stažą.
Dar vienas numatomas pokytis – Valstybės tarnybos departamento perorganizavimas į Viešojo valdymo agentūrą. Ji vykdytų centralizuotą vadovų atrankų ir karjeros valdymą, vadovų ir valstybės tarnautojų kompetencijų ugdymą, viešojo sektoriaus įstaigų stebėseną ir konsultavimą.
I.Šimonytė: pakeitimai – būsimiems politikams
Premjerė, pristatydama reformą, pabrėžė, kad jos dalis dėl politikų atlyginimų įsigaliotų tik 2024-aisiais, po rinkimų, ir nebūtų taikoma šios kadencijos parlamentarams bei Vyriausybės nariams, kaip ir numato įstatymai.
„Viešojoje erdvėje ir šiandien ryte teko girdėti, kad šio įstatymo pakeitimo esmė yra, kad Seimo pirmininkės ir ministrės pirmininkės darbo užmokestis turėtų padidėti, tai leisiu sau šiek tiek ironizuoti – čia nebent kalbėtojai tikrai žino, kad 2024 metais po Seimo rinkimų tiek Vyriausybei, tiek Seimui ir vėl vadovaus moterys“, – sakė I.Šimonytė.
Anot jos, jei reformą svarstydamas Seimas nepasiduos „populistiniams motyvams, kad čia – ne laikas, ne vieta“, 2024-ųjų rinkimų kampanijoje galima tikėtis daugiau politikų, kuriems „politika yra darbas“ ir kurie „atitinkamai vertina, kaip tas darbas yra apmokamas“.
Vyriausybės vadovė pabrėžė, kad pasiūlymai jau kitąmet didžiajai daliai valstybės tarnybos, o 2024-aisais – ir statutiniams pareigūnams leis pereiti prie „darbo principų, orientuotų arba susietų su darbo užmokesčio politika“, taps svarbi vadovų atsakomybė už rezultatus. Premjerė tikisi, kad vadovai tarnyboje įgys daugiau „finansinės ir moralinės“ motyvacijos, taip pat ir atsakomybės.
Algų augimas priklausys nuo biudžeto
Vidaus reikalų viceministrė S.Ščajevienė teigė šiuo metu negalinti pasakyti, kiek konkrečiai atlyginimai kils visų grandžių valstybės tarnautojams, nes „pats algų pakilimas pasijus per sutvarkytas įstaigų atlygio politikas“, o bendras didėjimas numatytas kitų metų biudžete.
Ji teigė, kad reforma turėtų užtikrinti, jog valstybės tarnautojai turėtų teisingą atlygį.
„Dabar negalėtumėme atsakyti, kiek konkrečiam valstybės tarnautojui pakils, kilimas yra numatomas per kitų metų biudžetą, kur yra horizontalus sprendimas ir darbo užmokestis pakils vien dėl to, kad kyla kai kurie rodikliai, esantys įstatyme, kaip šiuo metu bazinis dydis, neapmokestinamas pajamų dydis ir kiti dalykai“, – per spaudos konferenciją sakė S.Ščajevienė.
„Pats algų pakilimas pasijus per įstaigų sutvarkytas atlygio politikas, tada bus galima kalbėti, kiek kiekvienam darbuotojui pakils, ir bus galima suskaičiuoti“, – pridūrė viceministrė.
Prezidentas Gitanas Nausėda reformą vadino reikalinga, bet ragino numatyti saugiklius, kad didesnė laisvė vadovams spręsti dėl darbo apmokėjimo, komandos formavimo netaptų galimybe piktnaudžiauti.
Siūlymus didinti politikų atlyginimus jis pavadino nemoraliais, tačiau Vyriausybės atstovai pabrėžia, jog būtent politikams algų didėjimas įsigaliotų prasidėjus kitai Seimo kadencijai.
Šiuo metu šalyje dirba apie 27 tūkst. valstybės tarnautojų.
Vyriausybei pritarus pertvarkai, ji būtų teikiama tvirtinti Seimui.