Senamiestyje nerado
Vilniaus Senamiestyje gyvenanti Aurelija 15min pasakojo, kaip prisiklausiusi siaubą keliančių žinių iš Ukrainos nusprendė pasirūpinti, kaip šypsos, „sveiku protu“ ir išėjo pabėgioti, o kartu – patikrinti apylinkėse esančias slėptuves, kurios buvo gana garsiai aptarinėjamos prieš kurį laiką.
„Galvoju, reikia pasitikslinti – kur jos yra, kokios sąlygos, kiek žmonių jose telpa. Jos gi ne guminės – galbūt protinga pradėti koordinuotis senamiesčio bendrijoje, kur ir kas eina, kad sumaišties nebūtų, paskirti koordinatorius. Apie kokius čiužinius pagalvoti, kaukes, baterijas, vandens atsargas, žaislų vaikams ir pan.
Artimiausia ženklu pažymėta slėptuvė – gretimoje laiptinėje Vokiečių gatvėje. Užrakinta, domofonas. Pakikenau – kažin, ar sirenoms pradėjus spiegti, ateis senukas iš „Senamiesčio būsto“ su raktu ir atrakins. Bėgu toliau – neberandu nieko, nors seniau akis už tų ženklų lyg ir užkliūdavo.
Pasiskambinau į savivaldybę, ten sakė, kad ne jiems šitas klausimas, o civilinei saugai, bet esą jų žiniomis – slėptuvių konceptas buvo panaikintas. Ta vieta, kuri Vokiečių gatvėje pažymėta kaip slėptuvė – seniai privatizuota, ten yra įrengtas pabėgimų kambarys“, – slėptuvių Senamiestyje paieškas nupasakojo Aurelija.
Mergina sakė, kad 45 minutes pabėgiojusi po Senamiestį suprato, kad nelabai aišku, kur reikėtų eiti susikrovus „išgyvenimo kuprines“, apie kurių turinį dabar irgi ganėtinai garsiai kalbama.
„Apmąsčiau viešosios paskirties pastatus, kurie galbūt tiktų. Tačiau nėra garantijos, kad būtų įmanoma į juos patekti, – nelinksmai konstatavo ji. – Galiausiai susitariau su drauge, kuri gyvena name su patikimai atrodančiu rūsiu (ir įėjimu tiesiogiai iš buto į rūsį), kad jeigu ką – galėčiau pas ją prisiglausti. Labai tikiuosi, kad to „jeigu ką“ mums niekam neprireiks.“
„Išlaikykime rimtį“
Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė, paklausta apie slėptuvių situaciją Lietuvoje, paragino būti rimtyje.
„Labai didelį dėmesį skiriame civilinei saugai ir, žinoma, peržiūrime, vertiname visus galimus scenarijus. Šiuo metu, aš manau, labai svarbu tokia žinia, kad turime būti rimtyje, nekelti panikos.
Ir ką galiu pasakyti – šiuo metu tikrai yra tas skaičius, kuris tinkamas, bet tikrai prašymas – išlaikykime rimtį“, – spaudos konferencijoje sakė A.Bilotaitė.
Rūsiai, požeminiai garažai
Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorės pavaduotojo Adomo Bužinsko komentare, kurį pateikė sostinės savivaldybė, taip pat nebuvo nurodytas konkretus mieste esančių slėptuvių skaičius.
„Vilniaus miesto savivaldybė turi paruošusi nuoseklų ekstremaliųjų situacijų valdymo planą, kuris galėtų būti aktyvuojamas ne tik karinio konflikto atveju, bet ir susidarius kitoms ekstremalioms situacijoms. Sostinėje iš kitų savivaldybių evakuotų gyventojų arba namų netekusių gyventojų apgyvendinimui yra numatyti kolektyvinės apsaugos statiniai.
O kaip laikinos slėptuvės, esant poreikiui, būtų naudojami gyvenamųjų ar kitokios paskirties pastatų rūsiai, požeminiai garažai ir kitos panašaus pobūdžio patalpos“, – teigia A.Bužinskas.
Jis vis dėlto prašė gyventojus išlikti ramius: „Šiuo metu poreikio atlikti paruošiamuosius veiksmus nėra, tiesioginis pavojus šaliai ir jos piliečių saugumui negresia. Taip pat nerekomenduojama išgryninti ir namuose laikyti didelių sumų grynųjų pinigų, prašoma tikrinti informaciją, kuria gyventojai dalijasi su artimaisiais ir nepasiduoti įvairioms provokacijoms, kurių tikslas – išgąsdinti gyventojus ir sukelti chaosą visuomenėje.“
Išlikusių yra, tinkamų – nelabai
Klaipėdoje yra apie pusšimtis išlikusių slėptuvių, tačiau patekti į jas pavojaus atveju vargu ar pavyktų. Dauguma užžėlusios, sunkiai prieinamos, durys neatsidaro, užrakintos. Todėl pavojaus atveju jomis nebūtų naudojamasi.
Slėptuvė yra numatyta Klaipėdos miesto savivaldybės Ekstremalių situacijų operacijų centrui. Gyventojams pavojaus atvejų apsisaugoti yra numatytos kolektyvinės apsaugos statiniai – Klaipėdos mokyklos. Atskiros slėptuvės gyventojams nenumatyta, dalis senųjų slėptuvių neteko paskirties, nebetinkamos naudoti.
Pabrėžiama, kad kolektyvinės apsaugos statiniai, dar vadinami KAS, skirti ne nuo karinių atakų, o nuo ekstremalių situacijų. Kai sudarytas sąrašas, galvota ne apie karą, toks koks vyksta Ukrainoje, o apie žmonių apsaugą ekstremalių situacijų metu.
Pavojaus atveju gyventojams vertėtų pagalvoti apie rūsius ar kokias kitas saugesnes erdves.
Informacijos daugėja
Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento sukurtame puslapyje lt72.lt daugėja informacijos apie karo pavojų. Anksčiau čia buvo labiau susitelkta į tai, kad buvo aktualu iki šiol – gamtos stichijas, Astravo atominę elektrinę, COVID-19.
Prie gyventojų perspėjimo informacijos yra skyrius ir apie oro pavojų: „Oro pavojus skelbiamas visiems gyventojams, kai kyla tiesioginė priešo užpuolimo grėsmė. Įspėjamasis balsu skelbiamas signalas „Oro pavojus“ perduodamas Lietuvos Respublikos kariuomenės vadovybės sprendimu gresiant oro antpuoliui. Oro pavojus. Oro pavojus. Oro pavojus. Gresia oro antpuolis. Gyventojai, slėpkitės rūsiuose ar kitose priedangose, įsijunkite Lietuvos radiją ar televiziją, laukite nurodymų.“
Taip pat kovo 1-ąją išplatintas pranešimas „Kaip elgtis kilus oro pavojui ir kitoms karinėms grėsmėms“.
