Apie atnaujinamus skrydžius iš Irano į Minską ministrė užsiminė prieš trečiadienį vykusį Vyriausybės posėdį.
„Mūsų žiniomis, jau šiandien yra pirmasis tiesioginis skrydis iš Irano į Minską, tai reiškia, kad vėl prasideda nauji migracijos srautai ir rizikos tik dar didėja“, – naujienų agentūrai BNS sakė A.Bilotaitė.
Taip pat ji tvirtino, kad „tą vertina labai rimtai, kaip naują grėsmę“.
Skrydžių iš Bagdado nebeliko
Pranešimai apie trečiadienį atnaujinamus skrydžius iš Irako šią savaitę ėmė sklisti socialinėje erdvėje.
Baltarusių opozicijos kanalo „NEXTA“ redaktoriaus Tadeuszo Giczano pasidalintoje Minsko oro uosto informacijos iškarpoje matyti, kad skrydis iš Irako sostinės Bagdado į Minską buvo numatytas trečiadienio vakarą.
Vis dėlto, vėliau tikrinant Minsko oro uosto informaciją, skrydžio iš Bagdado nebeliko, o trečiadienio vakarą tapo aišku, kad tokio reiso nebuvo.
Apie skrydžius tarp Irako ir Baltarusijos sostinių buvo likusi informacija tik orlaivių stebėjimo platformoje flightradar24.com.
Jos duomenimis, skrydžiai suplanuoti kovo 29 ir 31 dienomis.
Tačiau informacija apie šiuos skrydžius gali būti įtraukta ir be pagrindo – tuo atveju, jeigu jie buvo suplanuoti kažkada anksčiau, nors iš tikrųjų jų ir nebus.
Iš pradžių Minsko oro uosto skelbiamoje informacijoje, kuria pasidalino baltarusių opozicijos žurnalistas, buvo skelbiama, kad skrydį vykdys bendrovė „Iraqi Airways“.
Tačiau bendrovė skrydžio į Minską nesiūlo. Bent jau kovo 31 dieną.
Nėra ir skrydžių iš Irano
Tuo metu kalbant apie skrydžius iš Irano, informacijos apie juos nėra nei Minsko oro uosto puslapyje, nei skrydžius, Vidaus reikalų ministerijos (VRM) duomenimis, suplanavusios bendrovės „Mahan Airlines“ interneto puslapyje.
Šios oro linijos skelbia vykdančios skrydžius į Maskvą, Bagdadą, Ankarą, Stambulą, Dubajų, Pekiną ir kitus miestus, tačiau tarp jų krypties į Minską nėra.
Tiesa, pranešimų apie „atnaujinamus skrydžius“ iš Teherano į Minską buvo pasirodę Baltarusijos žiniasklaidoje – naujienų agentūra „BelTA“ dar kovo 14 dieną buvo pranešusi, kad tokie skrydžiai bus atnaujinti kovo 26-ąją.
Pranešime cituojamas Baltarusijos Transporto ir komunikacijų ministras Aleksejus Avramenka.
Kuo remiasi A.Bilotaitė?
15min trečiadienį kreipėsi į VRM su prašymu patikslinti, ar iš tikrųjų ministrė A.Bilotaitė, kalbėdama apie naujus migrantų srautus ir skrydžius į Minską, turėjo omenyje Iraną.
Plačiau apie tai, kuo rėmėsi vidaus reikalų ministrė, papasakojo viceministras Arnoldas Abramavičius.
„Tiek viena, tiek kita valstybė yra, o ministrė įvardino tik vieną, bet šiaip, mes susirūpinę dėl galimų skrydžių atnaujinimų tiek iš Irano, tiek iš Irako. Ministrė tik vieną paminėjo“, – 15min sakė viceministras.
Jo teigimu, VRM remiasi viešais kanalais ir įvairių tarnybų gauta informacija, tačiau ji kol kas nepasitvirtino.
„Dėl Irako tai buvo ir viešais kanalais paskelbta, kad Irako avialinijos atnaujina skrydžius iš Bagdado ir buvo pranešimas oficialiame Minsko oro uosto tinklalapyje, buvo nurodytas ir skrydžio numeris (...) Kita vertus, oro uostas jau neberodė to skrydžio. Lėktuvas turėjo atvykti 23.25 į Minską.
Iranas paraleliai taip pat planuoja skrydžius ir tarnybos yra pranešusios, kad jie turėjo atsinaujinti 26 ir 29 dieną, bet irgi dar nematome jų, bet, kaip sakoma, tokia galimybė išlieka“, – kalbėjo A.Abramavičius.
Paklaustas, kokių tarnybų informacija remiamasi, jis teigė, kad tai – Europos Komisijai pavaldus Migracijos ir vidaus reikalų generalinis direktoratas (HOME), Europos išorės veiksmų tarnyba (EIVT), taip pat Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūra „Frontex“.
Be to, VRM remiasi ir 2021 metų vasarą, per migrantų krizę, A.Bilotaitės sudaryto Jungtinių situacijų centro kasdien teikiama informacija. Šiame centre dirba įvairių institucijų atstovai, tarp kurių – ir žvalgybos.
Be kita ko, A.Abramavičius tvirtino, kad iš Irano sostinės Teherano į Minską skrydžių nebuvo ir anksčiau.
„Iš Irano niekada nevyko. Iranas skrydžių į Minską neturėjo, nors dabar sėkmingai vykdo skrydžius į Maskvą ir socialiniuose tinkluose nurodoma imti lėktuvą iš Teherano į Maskvą, o iš jos vykti į Minską ir iš ten pasiekti sieną“, – teigė vidaus reikalų viceministras.
Įsikišo Europa?
Paklaustas, ar ne per greitai A.Bilotaitė gąsdina žmones „naujais migracijos srautais“, jis teigė, jog „yra galimybė, kad tie srautai, atėjus pavasariui, gali išaugti“.
„Čia joks ne gąsdinimas, o, sakykime, tokia realybė. Jeigu skrydžiai atsinaujins, tai turėsime labai didelę problemą“, – pabrėžė A.Abramavičius.
Jo teigimu, „Iranas yra dar didesnė grėsmė nei Irakas“.
„Nes Irakas bendradarbiauja su Europos Sąjunga dėl grąžinimų, dėl nelegalios migracijos valdymo, tai šiuo atveju Iranas yra daug pavojingiau, nes pati valstybė sankcijose ir jokių svertų paveikti Iraną nebūtų“, – svarstė viceministras.
Jis taip pat svarstė, kad Irakas iš tikrųjų buvo suplanavęs skrydžius į Minską, tačiau įsikišo Europos Sąjungos institucijos.
„Neatmetu galimybės, kad kai Irakas paskelbė skrydžius į Minską, jie buvo paskelbti ir Minsko oro uosto tinklalapyje, tam tikros Europos institucijos padarė tam tikras poveikio priemones. Nors to negaliu nei patvirtinti, nei paneigti. (...)
Versija, kuri patvirtinta faktu, jeigu skrydis neįvyko, nors buvo paskelbtas, tai versija, ko gero, teisinga“, – kalbėjo A.Abramavičius.
Irakiečių antplūdis
Skrydžiai iš Irako į Baltarusiją nebevykdomi nuo 2021 metų gruodžio po to, kai Europos diplomatai dėjo pastangas, jog būtų sumažinti nelegalios migracijos srautai į Latviją, Lenkiją ir Lietuvą.
2021 metais iš Baltarusijos į Lietuvą neteisėtai atvyko beveik 4,2 tūkst. migrantų, bet, pasibaigus judėjimo apribojimams, didžioji dalis jų paliko šalį.
Statistikos departamento duomenimis, daugumą jų – apie 3 tūkst. sudarė būtent Irako piliečiai. Tuo metu iraniečių buvo apie 100.
Po to Lietuvos valdžia pradėjo taikyti žmogaus teisių aktyvistų prieštaringai vertinamą migrantų apgręžimo politiką, o pasienyje su Baltarusija išaugo fizinis barjeras.