„Europos horizonto programa pristatoma kaip ambicingesnė nei ankstesnės ES mokslinių tyrimų ir inovacijų programos. Lietuva taip pat turi daugiau ambicingų tikslų – mūsų šalis siekia tapti aktyve ir matoma tiek Europos horizonto panoramoje, tiek ir pasauliniame mokslinių tyrimų kontekste. Europos horizonto programa sudaro geras galimybes, tačiau Lietuvos vizijos ir siekiai taps realybe tik įgyvendinus būtinas reformas”, – pažymi švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė.
Kaip svarbiausias iš jų ministrė išskyrė dvi: pirmoji – tai mokslo potencialo konsolidavimas plėtojant inovacijų ekosistemas ir kuriant aukšto lygio mokslo (ekselencijos) centrus, kurie tarnautų kaip mokslo ir verslo bendradarbiavimo platformos.
Antroji – patrauklios sąlygos Lietuvos tyrėjams. „Mūsų pažangos pagrindas – kritinė talentingų tyrėjų masė, tad siekiame tapti talentų traukos centru. Todėl planuojame dvigubai didinti finansavimą moksliniams tyrimams ir inovacijoms, gerinti tyrėjų karjeros sąlygas ir palaikyti atviro mokslo veiklas“, – sako ministrė J.Šiugždinienė.
Ministrė pabrėžia, kad Lietuvos Vyriausybė į Europos ekonomikos gaivinimo planą nusprendė įtraukti specialią programą, skatinsiančią Lietuvos dalyvavimą Europos horizonte.
„Europos horizonto programa sudarys galimybę įgyti naujų žinių ir rasti naujų sprendimų įveikiant mums kylančius socialinius, ekologinius ir ekonominius iššūkius. Lietuva turi didelį inovacijų potencialą, ypač startuolių srityje, todėl tikiu, kad jūsų inovatorių, tyrėjų ir mokslininkų dalyvavimas programoje padės jiems įgyvendinti puikias idėjas. Kartu pasieksime, kad Europa taptų žalesnė, sveikesnė ir atsparesnė“, – sako Europos Sąjungos inovacijų, mokslinių tyrimų, kultūros, švietimo ir jaunimo komisarė Mariya Gabriel.
Kaip pabrėžia Europos Komisijos mokslo ir inovacijų direktorato generalinis direktorius Jean-Eric Paquet, Lietuvos inovatoriams, mokslininkams ir tyrėjams vis geriau sekasi gauti ES mokslinių tyrimų ir inovacijų finansavimą. „Europos horizonte numatytos naujos, sustiprintos priemonės padės Lietuvai tęsti mokslinių tyrimų ir inovacijų sistemos modernizavimą. Noriu paskatinti Lietuvos talentus susipažinti su Europos horizonto finansavimo galimybėmis, taip pat su naujienomis, tokiomis, kaip Europos inovacijų taryba ir ES misijos“, – teigia J.-E.Paquet.
Renginyje, į kurį pakviesta dalyvauti Lietuvos mokslo ir inovacijų bendruomenė, aptariama, kaip Europos horizonto programa galėtų prisidėti siekiant Lietuvos tikslų ir paskatinti Lietuvos dalyvius aktyviai pasinaudoti šios programos teikiamomis galimybėmis.
Europos Sąjungos inovacijų, mokslinių tyrimų, kultūros, švietimo ir jaunimo komisarė Mariya Gabriel apžvelgs, kokių Europos Sąjungos tikslų padės siekti naujoji programa. Europos horizontą kaip politikos įgyvendinimo priemonę detaliau pristatys Europos Komisijos mokslo ir inovacijų direktorato generalinis direktorius Jean-Eric Paquet. Bus aptariama kitų valstybių geroji praktika rengiantis dalyvauti naujoje programoje ir surengta diskusija, kaip Lietuva galėtų geriau išnaudoti šios programos teikiamas galimybes.
Antroji diena skiriama detaliau supažindinti su programos struktūra ir galimybėmis būsimiems pareiškėjams.
Renginį organizuoja Švietimo, mokslo ir sporto ministerija kartu su Lietuvos mokslo taryba, mokslo ir inovacijų ryšių biuru Briuselyje LINO, Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra MITA.
Europos horizontas – tai bendra 2021–2027 m ES mokslinių tyrimų ir inovacijų programa, kuri turės didžiausią ligi šiol – 95,5 mlrd. Eur biudžetą. Tai jau 9-ji bendroji daugiametė Europos Sąjungos programa, konkurso būdu finansuojanti tarptautinius mokslinių tyrimų ir inovacijų projektus. Europos horizontas yra pagrindinis ES instrumentas moksliniams tyrimams ir inovacijos remti ir pati ambicingiausia iki šiol pasiūlyta tarptautinė mokslinių tyrimų ir inovacijų finansavimo programa. Programoje gali dalyvauti tiek mokslininkai, tiek inovatyvus verslas.
Europos horizonto programą sudaro trys dalys:
- „Pažangus mokslas“, kuriam numatyta 24,8 mlrd. eurų, apima tyrėjų inicijuojamus mokslinius tyrimus, kurie bus finansuojami iš Europos mokslo tarybos priemonių lėšų (16,6 mlrd. eurų). Į šią dalį taip pat įeina tyrėjų stažuotės ir mainų projektai, finansuojami Marie Skłodowska-Curie priemonių lėšomis (6,8 mlrd. eurų). Tai investicija į pasaulinio lygio mokslinių tyrimų infrastruktūrą.
- „Pasaulinių uždavinių ir pramonės konkurencingumas“, kuriam skiriama 52,5 mlrd. eurų, siekiama finansuoti į visuomenei kylančius iššūkius nukreiptus mokslinius tyrimus, stiprinti technologinius bei pramoninius pajėgumus ir nustatyti Europos Sąjungai svarbias misijas sprendžiant visuomenei labiausiai rūpimas problemas. Ši dalis taip pat apima Jungtinio tyrimų centro veiklą (2,2 mlrd. eurų), kuris remia ES ir šalies sprendimus priimančius asmenis, turinčius nepriklausomų mokslinių įrodymų ir techninį palaikymą.
- „Novatoriška Europa“, kuriai numatyta 13,5 mlrd. eurų, siekiama, kad Europa taptų inovacijas kuriančios rinkos lydere bendradarbiaujant su Europos inovacijų taryba (10 mlrd. eurų). Tai padės plėtoti bendrą Europos inovacijų erdvę, įskaitant tolesnį Europos inovacijų ir technologijų instituto stiprinimą skatinant verslo, mokslinių tyrimų, aukštojo mokslo bei verslumo integravimą (3 mlrd. eurų).
Įgyvendinant veiklą „Dalyvių skaičiaus didinimas ir Europos mokslinių tyrimų stiprinimas“ (3,4 mlrd. eurų) per projektus ir per pagalbą reformoms numatoma parama siekiant sumažinti atotrūkį tarp ES-13 naujųjų narių ir ES-15 senųjų narių.
Ankstesne 2014–2020 m. ES mokslinių tyrimų ir inovacijų programa sėkmingai pasinaudojo 566 dalyviai iš Lietuvos mokslo ir studijų institucijų ir verslo, pasirašytos 465 dotacijos sutartys, gauta 102,6 mln. eurų, iš kurių EK skirtas finansavimas – 87,26 mln. eurų.
Lietuvos dalyvių lentelės viršuje rikiuojasi trys Lietuvos mokslo ir studijų institucijos ir trys inovatyvaus verslo įmonės: Kauno technologijos universitetas, laimėjęs 10,58 mln. eurų dotaciją, Vilniaus universitetas – 8,65 mln. eurų, Lietuvos energetikos institutas – 3,8 mln. eurų, „Nanoavionika“ – 2,99 mln. eurų, „Oro navigacija“ – 2,91 mln. eurų, „Femtika“ – 2,86 mln. eurų.
