„Europos Sąjungai reikia nedelsiant siekti migracijos politikos pokyčių. Mūsų priešininkai prieš abi valstybes naudoja tas pačias priemones, tad turime būti visuomet pasiruošę, o surėmę pečius atremsime ir šią ataką. Būtini greiti sprendimai, kurie suteiks valstybėms narėms priemones kovoje su neteisėta migracija ir hibridinėmis atakomis. Nuolatinis strateginės partnerystės ir dialogo puoselėjimas su Lenkija mums yra itin svarbus – ypač šių dienų įvykių kontekste, kai abi šalys turėjo per trumpą laikotarpį mobilizuoti visas savo pajėgas ir skirti jas valstybių sienoms apsaugoti. Dėkoju Lenkijai ir už humanitarinę pagalbą, kuri buvo skirta neteisėtai į Lietuvą atvykusiems migrantams“, – teigė vidaus reikalų ministrė.
Situacija Lietuvos ir Baltarusijos pasienyje šiuo metu yra stabilizuota, apgręžimo politika pasiteisino ir į šalį nebuvo įleista daugiau kaip 2500 asmenų, tačiau spaudimas iš Baltarusijos nemažėjo, bandoma organizuoti naujus neteisėtos migracijos kelius, pasinaudojant krize Afganistane. Be to ne tik Lietuva ar Lenkija, bet ir visa Europos Sąjunga susiduria ne tik su Baltarusijos organizuotu neteisėtos migracijos antplūdžiu bet ir su dezinformacijos lavina. Šioje srityje taip pat reikalingas visų valstybių vieningas atsakas.
Lenkijos ministras Mariusz Kamiński pažymėjo, kad Lenkija taiko panašias priemones kovodami su neteisėta migracija, kaip ir Lietuva. Lenkijoje taip pat ketinama priimti pakeitimus dėl Užsieniečių teisinės padėties įstatymo ir supaprasti procedūras. Baltarusijos režimas ieško naujų kelių neteisėtai migracijai, tačiau neketinama trauktis, būtina daryti viską, kad ne tik Lenkijos ir Lietuvos, bet ir ES išorės sienos būtų apsaugotos. Lenkija palaikys Lietuvą dėl finansinės paramos fizinio barjero įrengimui.
Ministrė A.Bilotaitė pažymėjo, kad Lietuva parengė ir visoms Europos Sąjungos (ES) valstybėms narėms bei Šengeno asocijuotoms šalims išplatino pasiūlymus, siekdama pradėti diskusiją ir suburti palaikančių šalių grupę. Būtina sustiprinti sienos apsaugą, o fizinis barjeras turi būti suprantamas kaip viena iš būtinųjų priemonių, taip pat reikia nustatyti aiškias prieglobsčio prašymo taisykles, kad būtų išvengta piktnaudžiavimų prieglobsčio sistema. ES teisėje turėtų būti numatyti tam tikri saugikliai, sudarantys galimybes prireikus veikti greitai ir ginti tiek savo nacionalinį, tiek visos ES saugumą.
Lietuva šiuos pasiūlymus jau aptarė su Latvija, Estija bei Lenkija reguliarių susitikimų metu. Palaikymą ir pagalbą Baltijos šalims bei Lenkijai savo metiniame pranešime išsakė ir Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen teigdama, kad ES ieškos naujų būdų, kaip reaguoti į hibridinės agresijos apraiškas ir užtikrinti bendrą išorės sienų apsaugą.
Dvišaliame susitikime dalyvavo Lietuvos ir Lenkijos Valstybės sienos apsaugos tarnybų vadovai Rustamas Liubajevas ir Tomasz Praga. Siekiant efektyvesnio koordinavimosi, Lietuva įkūrė koordinacinį centrą, kurio veikloje dalyvauja Lietuvos, Lenkijos, Vokietijos ir Europol pareigūnai. Lenkijos pasienio tarnybos vadas informavo, kad į šį centrą skiriamas ryšių palaikymo pareigūnas – tai padės užtikrinti dar geresnį tarnybų bendradarbiavimą ir greitesnį pasikeitimą informacija.
Vidaus reikalų ministrė susitiko su „Frontex“ vadovu
Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė Varšuvoje susitiko ir su Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūros („Frontex“) vadovu Fabrice Leggeri apsilankė „Frontex“ operacijų koordinavimo centre. „Frontex“ vadovas išreiškė palaikymą Lietuvos iniciatyvai – keisti Europos Sąjungos teisės aktus išorės sienų apsaugos ir prieglobsčio srityse. Anot jo, šalys susiduria su hibridine grėsme, tad reikalingas šalių palaikymas siekiant pokyčių. Be to jis patvirtino, kad bus tęsiama skubios pagalbos telkimo misija Lietuvoje, o Baltarusijos siena išlieka padidinto pavojaus dėl neteisėtos migracijos rizikos.
Viena esminių priemonių reikalingų sienos apsaugai – tai fizinio barjero įrengimas, kuri Lietuva ketina pastatyti per metus. Migrantams ir toliau išliktų galimybė prašyti prieglobsčio per pasienio kontrolės punktus, tačiau fizinis barjeras neleistų sienos kirsti neteisėtai.
Ministrė taip pat padėkojo vadovui už visokeriopą pagalbą Lietuvai, kai šalis susidūrė su hibridine Baltarusijos ataka. „Lietuva buvo pirmoji šalis, kuri susidūrė su hibridine Baltarusijos ataka. Mums
reikėjo labai greitai mobilizuoti jėgas, todėl „Frontex“ operatyviai reagavo į mūsų prašymus – atsiuntė pareigūnų, sraigtasparnį ir technikos. Žinome, kad Lietuva nėra viena prieš geopolitinį iššūkį“, – susitikime kalbėjo vidaus reikalų ministrė A.Bilotaitė. Ji taip pat atkreipė dėmesį į bandymus atverti naują neteisėtos migracijos kelią pasinaudojant Afganistano krize bei į dezinformacijos srautą su kuriuo susiduria ne tik Lietuva ir Lenkija, bet ir Europos Sąjunga.
Dar liepos mėnesio pradžioje „Frontex“, bendradarbiaudama su atsakingomis Lietuvos institucijomis, aktyvavo skubios pasienio pagalbos suteikimo (angl. Rapid Border Intervention) mechanizmą. Per visą agentūros veiklos istoriją tai buvo pirmas kartas, kai šis mechanizmas buvo pritaikytas ne pietinėms ES sienoms, o rytiniame Bendrijos pasienyje. Lietuvos ir Baltarusijos pasienyje dirba apie šimtą „Frontex“ pareigūnų, sutelkta technika, tiek sienos stebėjimui, tiek sulaikymui.
