„Negalios reforma ir socialinės paslaugos – tai temos, kuriomis šiuo metu gyvename ir kuriose numatomi pokyčiai. Pokyčiai planuojami tam, kad žmonės galėtų gyventi kuo savarankiškiau, kad gautų reikalingą kompleksinę pagalbą, kad galėtų įsitraukti į visuomeninį gyvenimą, dirbti atviroje darbo rinkoje, jeigu to nori“, – sakė ministrė M.Navickienė.
Ypač vertingos Vytauto Didžiojo universiteto profesoriaus Jono Ruškaus įžvalgos ir patirtis, kalbant apie žmones su negalia ir jiems opius klausimus. Mokslininkas yra pripažintas negalios srities ekspertas, aktyviai dalyvaujantis nacionaliniuose ir tarptautiniuose projektuose, skirtuose pagrįsti žmonių su negalia ir kitų pažeidžiamų grupių teisių užtikrinimo būtinybę. 2014 Jungtinių Tautų Generalinėje Asamblėjoje J.Ruškus išrinktas pirmuoju Lietuvos atstovu Jungtinių Tautų Žmonių su negaliateisių komitete, 2018 m. perrinktas antrai kadencijai. Ši pozicija – ne tik asmens, bet ir valstybės pripažinimas tarptautinėje erdvėje. 2018 m. J.Ruškui įteiktas ordino Už nuopelnus Lietuvai Riterio kryžius.
„Dėkoju prof. J.Ruškui už jo nepaliaujamą rūpestį žmonėmis su negalia, jo ekspertines įžvalgas ir siūlymus, nuoseklų Lietuvos atstovavimą tarptautiniuose projektuose ir organizacijose. O taip pat – jo atsidavimą ir rūpestį talkinant „Arkos“ bendruomenei“, – sakė ministrė M.Navickienė.
Planuojami socialinės politikos ir socialinės apsaugos pokyčiai
Nuo ateinančių metų pradžios įsigaliosiantys teigiami pokyčiai negalios srityje, tikėtina, palies daugiau kaip 223 tūkst. žmonių, turinčių negalią, kasdienį ir visuomeninį gyvenimą, užtikrins teises, lygias galimybes visose gyvenimo srityse. Negalios vertinimo modelis taps kokybiškesnis, užtikrins taiklesnę paramą žmonėms su negalia, didins paslaugų ir pagalbos prieinamumą, bus operatyviau teikiamos individualizuotos paslaugos ir pagalba, o viešoji informacija bus labiau prieinama visiems.
Pokyčiai numatyti tam, kad būtų užtikrintos galimybės žmonėms su negalia savarankiškai gyventi, kad jie gautų kompleksinę pagalbą ir galėtų įsitraukti į visuomeninį gyvenimą tiek, kiek nori, lengviau įsidarbintų atviroje darbo rinkoje, jeigu nori dirbti. Laiku negaudami tinkamos pagalbos ir nedalyvaudami darbo rinkoje, žmonės su negalia gyvena atskirtyje ir patiria didesnę skurdo riziką.
Įgyvendinus reformą, medicininių kriterijų įtaka negalios vertinimo rezultatui bus mažinama, labiau atsižvelgiant į konkretaus žmogaus individualių poreikių apimtį ir aplinkos kliuvinius, bus vertinamos daugybė kitų sričių: mobilumas, apsitarnavimas, bendravimas, kasdienė veikla, gyvenamoji aplinka ir kt.. Tokiu būdu siekiant išsiaiškinti individualų asmens pagalbos poreikį.
Taip pat planuojama nemažai teigiamų pokyčių ir socialinių paslaugų srityje. Siūlomų Socialinių paslaugų įstatymo pakeitimų tikslas – didinti socialinių paslaugų prieinamumą ir kokybę šeimoms, pažeidžiamiems asmenims, taip pat ir asmenims su negalia bei jų artimiesiems.
Planuojama, kad už socialines paslaugas reikės mokėti mažiau, dalis socialinių paslaugų bus teikiama nemokamai ir taip sumažės finansinė našta, tenkanti tiek pažeidžiamiems asmenims, tiek jų šeimos nariams. Atsiradus nuolatiniams globotojams, be tėvų globos likusiems vaikams bus sudarytos sąlygos augti šeimai artimoje aplinkoje.
Taip pat bus plečiamas socialinių paslaugų teikėjų ratas. Tikimasi, kad jau nuo kitų metų laikinas atokvėpis taps nemokama ir atskira specialiąja socialine paslauga, o socialines paslaugas galės teikti ir fiziniai asmenys. Taip pat bus nustatytas dar aiškesnis socialinės globos įstaigų licencijavimas ir akreditavimas, patikslinti socialinių paslaugų kokybės reikalavimai.
