„Stebėdami tas situacijas, kurios vyksta prie Lenkijos-Baltarusijos sienos, ir matydami aiškias sąsajas su tais įvykiais, kurie vyksta Lietuvos migrantų apgyvendinimo vietose, matome, kad kyla rimtos grėsmės Lietuvos nacionaliniam saugumui, visuomenės rimčiai ir labai rimti dalykai, į kuriuos atsižvelgiant turim svarstyti naują statusą, nepaprastąją padėtį“, – pirmadienį LRT sakė A.Bilotaitė.
-
Teisininkas Dainius Žalimas: nepaprastoji padėtis pasienio zonoje de facto jau yra
-
Varėnos ir Lazdijų merai apie nepaprastosios padėties įvedimą: svarbu apsaugoti sieną
-
Kariuomenės vadas V.Rupšys: pajėgos perdislokuotos ten, kur gali būti pažeidimų
-
Premjerė: nepaprastąją padėtį svarstoma įvesti pasienyje, kabineto siūlymas – antradienį
Pasak jos, nepaprastosios padėties įvedimas pasienio su Baltarusija savivaldybėse „pirmiausia leistų maksimaliai uždaryti sieną, riboti užsieniečių patekimą į šitas teritorijas“.
„Mums atsirastų galimybė įleisti ir išleisti tik su leidimais į tą teritoriją, taip pat atsiranda galimybė suteikti nepaprastosios padėties zonos statusą migrantų apgyvendinimo vietose, ir tai reikštų, kad mes galėtume riboti ryšį, komunikacijas šitų migrantų, kas yra tikrai problema“, – kalbėjo A.Bilotaitė.
Vidaus reikalų ministrė taip pat pažymėjo, jog „dar labai svarbus dalykas, kad institucijų, kurios atskaitingos už nepaprastąją padėtį, sprendimai būtų privalomi visiems ten esantiems“.
Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto vadovas Laurynas Kasčiūnas, klausiamas, ar parlamente užtektų politinės valios įvesti nepaprastajai padėčiai, nes toks vasarą iškeltas siūlymas sulaukė kritikos, teigė, jog situacija pasikeitė.
„Tikrai taip (užteks politinės valios), aš manau, kad politinis landšaftas yra pasikeitęs, jau turėjome pokalbių su opoziciją, visi turi vienokių ir kitokių pamąstymų, išlygų, bet visi supranta situacijos rimtumą“, – LRT sakė L.Kasčiūnas.
„Jeigu tokia kolona žmonių eitų į pasienio kontrolės punktą ir bandytų pro jį veržtis, nepaprastosios padėties atveju daug lengviau būtų jį uždaryti. Be to, nepaprastoji padėtis yra parlamento sprendimas, ir parlamentas kaip tautos atstovybė prisiima atsakomybę“, – pažymėjo komiteto vadovas.
Pirmadienį Baltarusijoje prie Lenkijos pasienio susitelkus didelei migrantų grupei Lietuvoje esančiose migrantų stovyklose buvo kilusių neramumų.
Valstybės sienos apsaugos tarnybos vadas Rustamas Liubajevas teigė neatmetantis, kad migrantų veiksmai Lietuvoje ir Baltarusijos-Lenkijos pasienyje gali būti koordinuojami.
Dėl situacijos Lenkijos pasienyje su Baltarusija pirmadienį Vidaus reikalų ministerija pasiūlė įvesti nepaprastąją padėtį pasienio savivaldybėse.
Premjerė Ingrida Šimonytė pirmadienio vakarą interviu LRT sakė, kad konkretus Vyriausybės siūlymas turėtų paaiškėti antradienį. Sprendimą dėl nepaprastosios padėties įvedimo priima Seimas.
„Nepaprastąją padėtį sesijos metu gali įvesti Seimas, Vyriausybė ruošia pasiūlymą, kaip gali atrodyti Seimo sprendimas, visų pirma kalbame apie pasienio ruožą. Ar reikalinga platesnė teritorija, diskusijos tebevyksta, bet aš tikiuosi, kad pasiūlymus Vyriausybės, kuriuos techniškai pagal statutą turėtų pateikti Seimo pirmininkė, bus galima komentuoti rytoj ryte“, – tiesioginiame interviu sakė premjerė.
Šiemet iš Baltarusijos į Lietuvą neteisėtai pateko per 4,2 tūkst. migrantų, tačiau rugpjūtį pasieniečiams pakeitus taktiką į šalį neįleisti dar beveik 6 tūkst. asmenų.
Vilnius kaltina Minsko režimą migrantų srautų organizavimu ir vadina tai hibridine agresija. Dėl to Lietuvoje paskelbta ekstremali situacija. Vidaus reikalų ministerija paaštrėjus situacijai siūlo pasienyje įvesti nepaprastąją padėtį.
