Anot jos, norint pasikeisti pavardę asmenims mišriose šeimose, dokumento šaltiniu bus pripažįstamas santuokos liudijimas, sutuoktinio pasas arba asmens tapatybės kortelė, gimimo liudijimas, o tautybę reikės deklaruoti Lietuvos piliečiams tautinių mažumų atstovams.
„Įstatyme numatyta, kad reikalingas yra tautybės įrašas gyventojų registre, kad esi Lietuvos lenkas arba kitos tautybės. Būtent dėl tautybės įrašų yra įstatymų projektai derinami (...), esu tikra, kad iki gegužės 1-osios mes turėsime visus reikalingus sprendimus“, – per spaudos konferenciją trečiadienį sakė E.Dobrovolska.
Anot jos, dėl vardų ir pavadžių keitimo, kaip ir iki šiol, reikės kreiptis į savivaldybių civilinės metrikacijos skyrius.
Lydintieji teisės aktai, reglamentuojantys pavardžių keitimą, rengiami prezidentui Gitanui Nausėdai šią savaitę pasirašius Seimo priimtą įstatymą, kuris vardų ir pavardžių rašybą lotyniško pagrindo rašmenimis asmens dokumentuose. Jis įsigalios gegužės 1 dieną.
Tvarką parengs iki balandžio pabaigos
E.Dobrovolskos teigimu, įstatyme numatyta, kad tautinių mažumų atstovams pavardės ar vardo keitimo pagrindu bus laikomas tautybės įrašas, siekiant „atsisakyti prielaidos kalbėti apie galimai okupacinio laikotarpio dokumentus arba kitus neoficialius dokumentus“.
Anot ministrės, įstatymų lydinčiuosiuose teisės aktuose be kita ko bus numatyta, kad tautybė gali būti pasirenkama tik remiantis tėvų arba senelių tautybės įrašais, ji negalės būti pasirenkama laisvai.
Iki balandžio 30-osios ketinama patvirtinti ir su Valstybine lietuvių kalbos komisija (VLKK) suderintą Vyriausybės nutarimą, kuris tiksliai reglamentuotų procedūrų tvarką, įskaitant ir tai, kas bus laikoma pagrindu rašyti pavardę taip, kaip pageidauja besikreipiantieji.
„Tai ir yra namų darbai, dar turime parengti Vyriausybės nutarimą iki balandžio 30 dienos“, – sakė ji.
VLKK pirmininkas Audrys Antanaitis tikino, kad iki šiol nėra aiškiai apibrėžtas pagrindas, kuriuo remiantis yra įgyjama ir deklaruojama tautybė, tad pirmiausia bus sprendžiamas šis klausimas.
Bažnytinės knygos, antkapiai netiks
„Žinoma, yra dokumento šaltinis, yra perrašos taisyklės ir, ko gero, tuo ir reikėtų apsiriboti. Čia vėlgi mūsų nuomonės gali skirtis, nes aš manau, kad antkapiai ir bažnytinės knygos nėra dokumento šaltinis“, – sakė A.Antanaitis.
„Bažnytinėse knygose įrašai labai įvairuoja, juos rašė labai įvairūs žmonės, labai įvairių kalbų, įvairių būklių. Jei pasektumėte vienos giminės pavardžių įrašus bažnytinėse knygose, jie labai įvairuoja, jie yra ir lietuviški, ir lenkiški, ir rusiški, ir kokiomis tik nori kalbomis“, – kalbėjo jis.
VLKK vadovas sakė, kad antkapių įrašai taip pat įvairuoja, parašyti su klaidomis.
„Dokumento šaltinis yra valstybės išduotas asmens dokumentas. Bet vėlgi labai aiškiai turime pasakyti, kad tai neturėtų būti okupacinių režimų dokumentas“, – akcentavo jis.
E.Dobrovolska tvirtino, kad tautinių mažumų atstovams keičiant pavardes į nelietuvišką formą antkapiais ar bažnytinėmis knygomis nereikės vadovautis, nes ne lietuvių tautybės Lietuvos piliečiams nebus taikomas dokumento šaltinio reikalavimas – pavardės ir vardai bus keičiami vadovaujamasi tautybės įrašu, kurios deklaravimo tvarką dar nustatys Vyriausybė.
Anot jos, greičiausiai bus remiamasi asmenų gimimo liudijimuose įrašyta tėvų tautybe arba tėvų, senelių santuokos liudijimus, o esant reikalui, būtų peržiūrimi gyventojų registro įrašai.
„Ne lietuvių tautybės piliečiams nėra taikomas dokumento šaltinio poreikis būtent dėl tų priežasčių, kad mes nepripažįstame okupacinių dokumentų, galime kalbėti apie antkapius ir kitus dalykus, kurie netinka tam. Svarbu ir vardai. Pavyzdžiui, Lietuvos lenkų šeima pagimdo vaiką – dokumento šaltinio vardui niekada nėra. Atitinkamai, kad tokia teisė praktikoje galėtų egzistuoti, negalima to sieti su dokumento šaltiniu“, – kalbėjo ministrė.
Ji trečiadienį neatsakė, kas spręs, kaip bus dokumentuose tautinių mažumų atstovų vardai ir pavardės. E.Dobrovolska tvirtino, kad į šį klausimą bus atsakyta Vyriausybės nutarime, kuris šiuo metu rengiamas.
Sprendimas – tik dėl x, w ir q
Įstatymu įtvirtinta, kad Lietuvos piliečio vardas ir pavardė asmens dokumentuose gali būti rašomi lotyniškos abėcėlės rašmenimis be diakritinių ženklų, jei jis yra ne lietuvių tautybės, taip jei jis pasirenka nelietuvišką sutuoktinio pavardę.
Tai reiškia, kad įstatymas leis lietuviškuose pasuose rašyti x, w ir q raides.
Nelietuviška pavardžių forma būtų galima ir tuo atveju, jeigu piliečio tėvų ar vieno iš tėvų pavardė dokumento šaltinyje įrašyta ne lietuviškais rašmenimis, taip pat – jei jis, tėvai, seneliai, protėviai turėjo ar turi kitos valstybės pilietybę ir vardas bei pavardė ne lietuviškais rašmenimis įrašyti dokumento šaltinyje.
Dar vienas variantas – originali asmenvardžių rašyba dokumentuose būtų leidžiama, jei jis vardą ir pavardę įgijo užsienio valstybėje, kurioje gyvena, ir jie šiais rašmenimis įrašyti dokumento šaltinyje.
E.Dobrovolska neatskleidė, ar ministerija pasiryžusi ateityje siūlyti dar labiau liberalizuoti pavardžių rašybą, leidžiant naudoti ir diakritinius ženklus.
Įstatymo kritikai teigė, kad nelietuviški rašmenys prieštarauja konstituciniam lietuvių valstybinės kalbos statusui ir yra išdavystė. Opoziciniai „valstiečiai“ dėl šio įstatymo konstitucingumo ketina kreiptis į Konstitucinį Teismą.
Teisingumo ministrės teigimu, tai yra demokratijos išraiška. Anot jos, teismas pateiks tvirtą išaiškinimą.
Diskusija dėl originalios asmenvardžių rašybos dokumentuose įteisinimo Lietuvoje vyko kelis dešimtmečius, parlamente ne kartą dėl to teikti įstatymų projektai, tačiau iki šiol nepakakdavo balsų jiems priimti.
