Klausimą apie nuotolinį ugdymą J.Šiugždinienei uždavė Seimo socialdemokratė Vilija Targamadzė.
„Aišku, jokių pretenzijų jai negali būti, bet šiandien dieną reikia konstatuoti, kad nuotoliniam mokymui yra nepasirengta. Skaitmenizacijos taip pat nėra ir mokytojai yra labai keblioje situacijoje. Manau ir siūlau, kad reikėtų pareikalauti personalinės atsakomybės tų žmonių, kurie to nepadarė, ir galbūt pergalvoti, ar jie tinkami eiti užimamas pareigas“, – kalbėjo ji.
J.Šiugždinienė su Seimo narės pastaba apie nuotolinį mokymą sutiko, tačiau teigė, kad atsakomybės pareikalauti jau nebepavyks.
„Turėčiau sutikti, kad nuotoliniam ugdymui nepasirengta taip, kaip turėtų būti pasirengta. Šiuo metu dirbame prie priemonių, ką reikia padaryti, tiek kalbant apie technologines priemones – kiek jų trūksta, ko dar reikia, tiek kalbant apie pagalbą mokiniams, kuriems sekasi sunkiau, tiek kalbant apie pagalbą abiturientams, kurie laikys egzaminą. Planą rengiam.
O turbūt iš buvusio ministro jau sunku būtų pareikalauti politinės atsakomybės, nes ministro jau nėra“, – atsakė švietimo, mokslo ir sporto ministrė.
Reaguodama į COVID-19 pandemijos plitimo mastą, Vyriausybė sugriežtino karantino režimą ir įvedė privalomą nuotolinį mokymą. Jis nuo trečiadienio taikomas visų grandžių moksleiviams, išskyrus tuos, kurių tėvai ar globėjai neturi galimybių dirbti nuotoliniu būdu arba vaikai ugdomi specialiosiose klasėse.
Nuotolinis mokymas buvo įvestas ir pirmojo karantino metu. Tuomet Švietimo, mokslo ir sporto ministerija mokiniams, neturintiems galimybių taip mokytis, pirko planšetes ir kompiuterius.
Ar Vyriausybė nesuklydo?
Trečiadienį įsigaliojo ir daugiau naujų karantino ribojimų. Sekmadienį Vyriausybė paskelbė, jog nuo trečiadienio nebegalės veikti nebūtinųjų prekių parduotuvės, tad pirmadienį ir antradienį prekybos centrai sulaukė lankytojų antplūdžio.
Mišrioje Seimo narių grupėje dirbantis Kęstutis Glaveckas kreipėsi į sveikatos apsaugos ministrą ir klausė, ar Vyriausybė nepadarė klaidos, kai apie ribojimus paskelbė iš anksto.
A.Dulkys atsakė nemanąs, jog kitoks Vyriausybės sprendimas ką nors būtų pakeitęs.
„Įsigaliojimas nuo trečiadienio ir taip visiems buvo sunkus ir sudėtingas pasiruošti. Manau, ar būtų buvusios trys paros, ar dvi paros, ar dvi valandos, matyt, nebūtume išvengę to papildomo judėjimo“, – atsakė ministras.
Kas pasirūpins COVID-19 pacientais per šventes?
Klausimą jam turėjo ir socialdemokratė Orinta Leiputė. Politikė klausė, kaip švenčių metu – per Kalėdas ir Naujuosius metus – veiks karščiavimo klinikos, mobilūs COVID-19 tyrimų punktai, laboratorijos.
A.Dulkys atsakė, kad to dar nežino, bet pažadėjo priimti „atitinkamus sprendimus“.
Jeigu reikės, priimsime atitinkamus sprendimus.
„Mes dar šiandien buvom susijungusios visos atsakingos tarnybos į mūsų koordinavimo susitikimą. Svarstome priemones, nes dabar kaip operacijų vadovas turiu atitinkamus įgaliojimus. Renkame informaciją, kaip, kas planuoja dirbti šiomis dienomis, kokia yra situacija pirminėje sveikatos priežiūroje, ką mano daryti laboratorijos tomis dienomis. Jeigu reikės, priimsime atitinkamus sprendimus. Nes priešingu atveju gali toms kovidinėms ligoninėms padidėti dar labiau krūvis, jeigu jas užplūs žmonės su įvairiais kitais negalavimais“, – teigė ministras.
Karantino režimas dėl COVID-19 tęsis bent iki sausio 31-osios.