Šiandien turime tiek išblaškytą potencialą, tiek pakirstą pasitikėjimą aukštojo mokslo diplomu, tiek neefektyviai veikiančią finansavimo sistemą.
„Švietimo pertvarka yra viena iš sudėtingiausių ir reikalingiausių šiuo metu. Jau 20 metų Lietuva bando pertvarkyti aukštąjį mokslą, o pagrindinis siekis – sustiprinti studijų kokybę. Šiandien turime tiek išblaškytą potencialą, tiek pakirstą pasitikėjimą aukštojo mokslo diplomu, tiek neefektyviai veikiančią finansavimo sistemą“, – ketvirtadienį Seime BNS komentuodama prezidentės pranešimą ministrė pripažino, kad situacija sektoriuje yra sudėtinga.
J.Petrauskienė taip pat tvirtino, kad reforma pradėta ir į priekį judama nuosekliai. „Yra numatyti trys žingsniai, ir tai ne tik universitetų jungimas, nes jungimas pats savaime neužtikrina aukštojo mokslo kokybės, jis tik kuria prielaidas kokybei stiprinti. Lygiagrečiai rengiamos pertvarkos dėl finansavimo sistemos ir kokybės užtikrinimo“, – sakė ministrė.
Pasak jos, Seimui patvirtinus universitetų pertvarkos planą bus pereita prie šiuo metu rengiaų finansavimo sistemos pokyčių. „Šią sesiją bus priimtas sprendimas dėl tinklo pertvarkos, o kitą bus pateikti siūlymai dėl finansavimo, nuosekliai tokią sudėtingą reformą mes ir įgyvendinsime“, – tvirtino J.Petrauskienė.
Šalies vadovė D.Grybauskaitė metiniame pranešime pažymėjo, kad nors rinkimų programose ir Vyriausybės veiksmų plane švietimo sistemos pertvarka įvardinta kaip prioritetų prioritetas, bet svarstomi siūlymai daugiau panašūs į reformos imitaciją.
„Neapibrėžtumas ir chaosas pasmerkia reformą jai net neprasidėjus. Politinės valios stoka dėl gyvybiškai svarbių sprendimų ir murkdymasis smulkmenose tampa rimta problema“, – kalbėjo šalies prezidentė, pabrėždama, kad būtina skubiai keisti mokytojų rengimo sistemą, peržiūrėti vaikų ugdymo ir besidubliuojančias studijų reformos programas, finansavimo modelius.
Panašu į reformos imitaciją.
„Švietimo įstaigų tinklą sutvarkyti taip, kad kokybiškas išsilavinimas būtų prieinamas visiems. Kad baigtųsi vaikų segregacija ir šešėlinės pamokos, profesinis mokslas atitiktų šalies ekonominius poreikius, o universiteto diplomas atgautų vertę. Ką pirmiausia girdime: vietoj kokybinių pertvarkų – dešimčia dienų pailginti mokslo metai, kurpiami pastatų perskirstymo ir parceliavimo planai. Panašu į reformos imitaciją“, – konstatavo prezidentė.
Seimas šiuo metu svarsto daug diskusijų keliantį universitetų tinklo pertvarkos planą. Palyginti su Vyriausybės pateiktu projektu, šis planas parlamente keičiamas, nors tiek premjeras Saulius Skvernelis, tiek J.Petrauskienė tvirtina, kad „valstiečių“ pasiūlymai atitinka pirminį projektą.
Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽZ) lyderiai trečiadienį Seime registravo naują pasiūlymą dėl universitetų tinklo optimizavimo, pagal jį, šalyje veiktų po klasikinį universitetą Vilniuje ir Kaune, taip pat šiuose miestuose galėtų veikti technologinių, sveikatos mokslų universitetai, Šiaulių ir Klaipėdos universitetai taptų padaliniais. Šis siūlymas atitinka Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) planą jungtis su Lietuvos edukologijos ir Aleksandro Stulginskio universitetais, taip pat Lietuvos sporto universitetu.
Ankstesniame Vyriausybės plane buvo plane konkrečiai nurodoma, kaip universitetai turėtų jungtis. Pagal šį planą, sostinėje turėjo veikti klasikinis Vilniaus universitetas ir profilinis Vilniaus Gedimino technikos universitetas, o Kaune – Kauno universitetas, sujungiant šiame mieste esančius Aleksandro Stulginskio, Kauno technologijos, Lietuvos sporto ir Vytauto Didžiojo universitetus, prie jo turėtų būti prijungtas ir Vilniuje veikiantis Lietuvos edukologijos universitetas. Taip pat Kaune turėjo likti vienas profilinis universitetas – Lietuvos sveikatos mokslų.