Į neeilinę sesiją antradienį besirenkantis Seimas planuoja patvirtinti fizinio barjero Lietuvos ir Baltarusijos pasienyje statymo tvarką bei priimti Fizinio barjero Lietuvos teritorijoje prie Europos Sąjungos išorės sienos su Baltarusija įrengimo įstatymą.
„Be fizinio barjero, mes tikrai neturėsime efektyvios sienos apsaugos.
Priėmus įstatymo projektus, šį fizinį barjerą būtų galima pastatyti per maksimaliai trumpą laiką, tai yra dvigubai greičiau. Tikimės, kad tai pavyks padaryti per metus laiko, iki metų“, – Seime žurnalistams antradienį komentavo A.Bilotaitė.
Seimui teikiamu įstatymu sienos su Baltarusija statybas siūloma pripažinti ypatingos valstybinės reikšmės projektu ir numatyti, kad fizinis barjeras turėtų būti įrengtas ne vėliau kaip 2022 metais.
A.Bilotaitė reiškė viltį, jog Seimas susitelks ir įstatymą dėl fizinio barjero pasienyje su Baltarusija antradienį priims skubos tvarka.
„Man regis, mes visi sutariame, kad šito objekto reikia“, – kalbėjo ministrė ir apgailestavo, kad tvora Baltarusijos ir Lietuvos pasienyje nebuvo pastatyta anksčiau.
Ji teigė, kad pasienio tvoros statybos procesu rūpinsis Vyriausybės parinktas rangovas:
„Mūsų tikslas, kad tas rangovas būtų profesionalus, turintis patirties įgyvendinant stambius projektus. Žinoma, skaidrumo principas taip pat labai svarbus.“
Premjerė Ingrida Šimonytė anksčiau skelbė, jog pavedimą statyti tvorą gaus viena valstybės energetikos grupės „Epso-G“ įmonių.
Į procesą siekia įtraukti Seimą
Antradienį Seimas taip pat ketina priimti pataisas, kuriomis ekstremaliųjų situacijų atvejais, kai įvykio mastas sparčiai didėja ir siekiama išvengti grėsmės visuomenės rimčiai, kariams būtų suteikiama daugiau įgaliojimų.
Įgaliojimus turėtų suteikti krašto apsaugos ministras, gavęs Vyriausybės Ekstremalių situacijų komisijos pirmininko motyvuotą rašytinį prašymą ir suderinęs su prezidentu.
Socialdemokratai siūlo į šį procesą įtraukti ir Seimą, tačiau, vidaus reikalų ministrės įsitikinimu, parengtos pataisos yra tinkamos.
Aš suprantu rizikas, kurios kyla, bet mes labai atidžiai įvertinom jas visas.
„Tam, kad mes galėtume išlaikyti tą patį tempą, neatsitraukti, mums reikalingas pastiprinimas. Karių pagalba, jų funkcijų išplėtimas yra mums reikalingas.
Aš suprantu rizikas, kurios kyla, bet mes labai atidžiai įvertinom jas visas. Manome, kad tai yra tinkamas kelias ir tinkamas būdas eiti šiuo keliu“, – komentavo A.Bilotaitė.
Opozicijoje veikiančios Socialdemokratų partijos frakcijos seniūnas Algirdas Sysas teigė, jog principinis palaikymas antradienį Seimui teikiamoms pataisoms frakcijoje yra.
Visgi dėl karių įsitraukimo valdant ekstremalią padėtį politikai teikia ir savo siūlymų.
„Mes siūlom taip, kad parašyta Konstitucijoje, kad nepaprastosios padėties atveju sprendimą priima Seimas, ne vienas ar kitas ministras pasitaręs su prezidentu <...> arba metu tarp sesijų – prezidentas“, – kalbėjo A.Sysas.
Žada skaidrumą
Premjerė Ingrida Šimonytė tikino, jog šis siūlymas bus apsvarstytas, o pataisos gali būti koreguojamos.
Ministrė pirmininkė teigė nenorinti spekuliuoti, per kiek laiko Lietuvai pavyks įsigyti tvoros statybai reikalingas žaliavas ir pradėti statybas, bet reiškė viltį, kad tvora pasienyje atsiras per metus:
„Labai norėtumėm, kad visas projektas būtų įgyvendintas per metus laiko – maždaug per tokį laikotarpį. Nes jeigu tai būtų tradicinės procedūros – normalūs pirkimai, konkursai <...> – tai užtruktų apie dvejus metus. Mes tikėtumėmės greitesnio rezultato.“
I.Šimonytė teigė galinti garantuoti, kad Vyriausybė užtikrins tvoros Baltarusijos pasienyje statybų skaidrumą.
„Yra ypatingos aplinkybės, kada tradicinės procedūros gali užimti labai daug laiko. Neatmesčiau ir to, kad gali būti ir intereso tas procedūras griauti. Būtent tam, kad procedūros būtų skaidrios, yra įstatyme numatyta speciali komisija, kuri prižiūrėti tą projektą, yra pasiūlymų, kiek žinau, kad būtų reguliarus atsiskaitymas Seimui – tikrai, kam mes pritarsime“, – tikino premjerė.
Paklausta, ar karių įsitraukimas valdant migrantų krizę neeskaluos padėties, I.Šimonytė atsakė, kad „kariuomenė daro tai, ką turi daryti šiomis aplinkybėmis“.
„Tai yra užduotys taikos metu. Pagrindinė kariuomenės užduotis – <...> padėti pareigūnams atlikti savo funkcijas, kadangi šiuo metu pareigūnams tenka didelis darbo krūvis“, – dėstė premjerė.
Ragina ruoštis ateičiai
Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen vylėsi, jog Seimui teikiamos pataisos dėl karių įsitraukimo ir tvoros statybų bus priimtos.
„Tai, kad šiandieną dėl tam tikrų gerų mūsų priimtų sprendimų pauzė, nereiškia, kad neturime ruoštis ateičiai, tolimesniems sprendimams. Šiandienos neeilinė sesija būtent tam ir yra ir skirta“, – teigė ji.
Siekiant stabdyti neteisėtų migrantų antplūdį pasienyje su Baltarusija planuojama įrengti dvigubą užtvarą – nutiesti aštrios vielos „Concertina“ užtvarą ir pastatyti vielinę tvorą, rašo BNS.
Pagal Valstybės sienos apsaugos siūlymą, 508 kilometrų pasienio ruože ketinama statyti keturių metrų aukščio metalinę pastiprintos vielos tvorą su Y formos viršūnėmis. Ant jų papildomai būtų montuojama pjaunanti viela „Concertina“.
VSAT skaičiavimu, minėtos tvoros pastatymas kainuotų apie 152 mln. eurų.
Šiemet į Lietuvą per sieną su Baltarusija pateko per 4 tūkst. migrantų. Lietuvos pareigūnai išaugusius migracijos srautus vadina Baltarusijos režimo hibridine agresija. Dėl to šalyje paskelbta ekstremali padėtis.
Taip pat priimtas sprendimas apgręžti neteisėtai sieną bandančius kirsti asmenis gerokai sumažino plūstančiųjų srautus.
