Ukraina leidimo vaikams išvykti iš Lietuvos nedavė
„Mūsų pagrindinis tikslas yra, kad vaikams būtų užtikrintas saugumas. Mes vaikų niekur neleisime išvežti, jeigu nebus oficialių Ukrainos institucijų sutikimo, kad tai galima padaryti. Mes užtikrinsime vaikų saugumą, apsaugą taip, kaip ir Lietuvos vaikų saugumu rūpinamės, pagal Lietuvos teisės aktus. Jokių sprendimų individualiai Lietuva tikrai nepriiminės“, – šeštadienį 15min sakė M.Navickienė.
„Vaikai bus Lietuvoje kol arba bus toks leidimas išduotas, arba jie galės saugiai grįžti namo į savo kilmės šalį“, – pabrėžė ministrė.
Prieš mėnesį iš Oleksandrijos miesto Ukrainoje buvo evakuoti 43 „Perlinkos“ vaikų namų auklėtiniai, kurie vėliau buvo apgyvendinti Trakuose. Šie vaikai buvo pirmoji tokia grupė atvykusi į Lietuvą, jų pervežimu ir apgyvendinimu pasirūpino pečius surėmusios nevyriausybinės organizacijos ir privatus verslas.
„Tai buvo patys pirmieji į Lietuvą atvykę vaikai. Nuo pirmųjų valandų, kai tik jie kirto sieną, šalia buvo ir Vaiko teisių apsaugos tarnyba, visuomeninės organizacijos, savivaldybė, policija. Buvome gavę įvairiapusės informacijos, dėl to iškart pradėjome dirbti su Ukrainos puse, su konsulu, su ministerija“, – sakė M.Navickienė.
Vis dėlto jau po kelių dienų vaiko teisų apsaugos specialistai sulaukė jų dėmesį patraukusių signalų ir kreipėsi į teisėsaugą.
Teisėsaugos tyrimas
Vaikų teisių apsaugos specialistų pranešimus pirmiausia tyrė Vilniaus policijos kriminalistai, tačiau atlikę patikrinimą ir apklausas nusprendė ikiteisminio tyrimo nepradėti.
Generalinė prokuratūra šį policijos sprendimą panaikino ir pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl galimos prekybos vaikais.
„Pareiškime, be kitų pirminių bei tikrintinų duomenų, buvo nurodyta, kad keletas kartu su šiais vaikais kovo 2 dieną į Lietuvą atvykusių suaugusių asmenų turi ketinimų dalį šių vaikų išvežti į kitą valstybę, neva laikinam svečiavimuisi šeimose, tačiau kiti duomenys leidžia manyti, kad juos ketinama įvaikinti“, – rašoma prokuratūros pranešime.
Anot prokuratūros, kol kas neįmanoma nustatyti, kad vaikų išvežimas į kitą valstybę ir įvaikinimas nėra nusikalstama veika, todėl tyrimo metu bus siekiama gauti visus faktinius duomenis ir išsiaiškinti visas reikšmingas aplinkybes.
Tai, kad buvo informacijos apie galimus planus vaikus išvežti į kitą šalį, pripažįsta ir M.Navickienė.
„Žinau, kad ketinimų vaikus išvežti toliau nei Lietuva buvo, bet to neįmanoma padaryti be Ukrainos leidimo, be to, toks leidimas nebuvo išduotas. Todėl tie vaikai yra ir bus saugiai Lietuvoje, užtikrinsime jų saugumą tol, kol bus priimti kitokie sprendimai, jei jie bus priimti“, – sakė ji.
Ministerija imsis sprendimų dėl visų vaikų apsaugos
Šiuo metu Ukrainos vaikų namų „Perlinka“ vaikams paskirta institucinė globa, ją vykdo Trakų rajono paramos šeimai ir vaikams centras, o jų gyvenamąją vietą prevenciniais tikslais saugo Lietuvos Šaulių sąjungos nariai.
M.Navickienė pabrėžė, kad Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba bendradarbiauja tiesiogiai su Trakų miesto savivaldybe ir reikalinga apsauga vaikams bus užtikrinta.
„Mano pagrindinis uždavinys yra užtikrinti tų vaikų saugumą, neleisti jiems niekur išvykti be Ukrainos oficialių institucijų leidimo. Tokio leidimo mes neturime, todėl nesvarstome apie galimybes šiems važiuoti kažkur toliau“, – tvirtino ministrė.
M.Navickienė pažymėjo, kad su Ukrainos ministerija strateginiu lygmeniu yra kalbamasi apie memorandumo dėl visų nelydimų nepilnamečių apsaugos, ne tik dėl šios vienos grupės, pasirašymą.
„Mes palaikome nuolatinį ryšį su Ukrainos puse, ne tik su ambasada, bet ir su ministerija. Galbūt su ministerija ne tiek dėl šio reikalo, o apskritai dėl to, kad ruošiamės pasirašyti memorandumą dėl visų į Lietuvą atvykstančių nelydimų nepilnamečių saugumo užtikrinimo, kad užkirstume kelią bet kokioms rizikoms. Tie nepilnamečiai, kurie atvyksta į Lietuvą iš Ukrainos, turėtų čia ir likti tol, kol galės grįžti atgal į savo šalį“, – patikino ji.
Skundai dėl esą prastų sąlygų
„Perlinkos“ steigėjas S.Drokas kovo pradžioje 15min žurnalistams pasakojo, kad organizuojant didelės grupės vaikų evakuaciją pirmąją karo savaitę buvo ypač sudėtinga rasti transportą.
Su „Perlinkos“ namais dar gerokai prieš karą draugiškus ryšius užmezgusi viešosios įstaigos „Geri startai“ vadovė Jurgita Kasperavičiūtė viena pirmųjų atsiliepė į pagalbos prašymą ir ėmėsi skubiai ieškoti vaikų evakuvavimo galimybių.
Prie šios misijos skelbėsi prisidėjusi organizacija „Gedimino batalionas“, taip pat Antano Guogos paramos fondas. 15min žiniomis, pirmosiomis karo dienomis nesuradus transporto pačioje Ukrainoje, šio fondo lėšomis buvo nupirktas autobusas vaikų pargabenimui į Lietuvą, o jų apgyvendinimui poilsiavietę Trakuose skyrė SBA koncernas.
Vis dėlto prieš kelias savaites socialiniuose tinkluose „Perlinkos“ vaikų namų vadovų vardu, nurodant ir jų kontaktus, pradėti platinti pranešimai apie netinkamas Trakuose apgyvendintų vaikų sąlygas, esą vaikams trūksta maitinimo, higienos priemonių, neužtikrinama tinkama medicinos pagalba, jie gyvena nešildomose patalpose.
Viename tokių įrašų, kuriame nurodomi ir vaikų namų direktoriaus S.Lobanovo kontaktai, teigiama, kad Ukrainos vaikai pateko į „humanitarinę nelaisvę“. O jų atgabenimu ir apgyvendinimu besirūpinusi viešosios įstaigos „Geri startai“ vadovė J.Kasperavičiūtė kaltinama pasisavinusi vaikams aukotą finansinę paramą.
Lietuvos atstovai tokią informaciją vadina melaginga.
Su „Perlinkos“ direktorium Serhijum Lobanovu ir šių vaikų namų steigėju Serhijum Droku 15min nepavyko susisiekti. LNK televizijos žinioms, S.Lobanovas sakė, jog vaikų namai nesusiję su platintais pranešimais.
Tačiau pati J.Kasperavičiūtė sakė, kad šiuos kaltinimus jai ir kitiems geranoriškai padėjusiems lietuviams formuluoja būtent S.Lobanovas.
„Jie kaltina visus, kas prie jų prisilietę: gydytojas, kuris apžiūrinėjo – aplaidžiai apžiūrėjo, patalpos, kuriose apgyvendinti – prastos, tie, kurie maitinimą veža – labai prastai maitina“, – 15min penktadienį pasakojo J.Kasperavičiūtė.
Anot jos, šios pretenzijos, kurios buvo siunčiamos ir tarptautinėms organizacijoms, pasipylė iškart po to, kai „Perlinkos“ direktorius kiek vėliau nei patys vaikai atvyko į Lietuvą ir kol kas nesėkmingai bandė organizuoti jų išvežimą į Vokietiją, o dalį jų išvežti įvaikinti Jungtinėse Amerikos Valstijose (JAV).
Ji sakė, kad ir anksčiau besisvečiuodama „Perlinkos“ vaikų namuose Ukrainoje yra girdėjusi, kad vaikai išvyksta gyventi į Ameriką.
„Bet mes nežinojom, kad gyventi išvyksta tik pas tą pačią religinę bendruomenę, kuriai ir patys priklauso. Jie neslepia, kad įvaikinimas kainuoja nemažus pinigus. Pagal tai, kaip jie pasakojo – tai yra legali veikla. Norinti įsivaikinti šeima sumoka agentūrai, ši agentūrai Ukrainos agentūrai, o ši dalinasi su jais. Ne veltui jie ieško vaikų, tinkamų Amerikos rinkai, kituose vaikų namuose. Jie apgyvendina juos savo vaikų namuose ir tada išveža į Ameriką“, – kalbėjo J.Kasperavičiūtė.
Pasak jos, nuo karo pradžios „Perlinkos“ vaikams ypač daug aukojo ir įvairios organizacijos, ir verslo įmonės – ir daiktais, maistu, taip pat ir pinigais.
VŠĮ „Geri startai“ vadovė teigė, kad iš viso surinkta apie 30 tūkst. eurų ir jie kol kas nenaudoti, tikintis, kad šios lėšos pravers vaikų poreikiams vėliau – jų mokslams, vasaros poilsiui ar sveikatos paslaugoms.
