„Atsiras naujas dalykas, tai yra reikalavimas, kad visuomeninės paskirties pastatuose statant naujus pastatus bus reikalavimas įdiegti ir atitinkamas patalpas, kurios būtų pritaikytos ekstremalioms ar kitoms situacijoms“, – žurnalistams sakė A.Bilotaitė, pristatydama kampaniją apie civilinę saugą.
Ankstesni tarnybų skaičiavimai, atlikti Rusijai pradėjus karą Ukrainoje, parodė, jog šiuo metu vadinamųjų kolektyvinės apsaugos statinių, skirtų žmonių priedangai nelaimės atveju, užtektų 40 proc. šalies gyventojų, o likusieji turėtų slėptis rūsiuose, požeminėse aikštelėse.
Pasak ministrės, šiuo metu su institucijomis dar diskutuojama dėl konkrečių reikalavimų tokioms patalpoms.
Ministerijos derinti pateiktos Civilinės saugos įstatymo pataisos numato, kad statant naują visuomenės poreikiams naudojamą pastatą, kuriame vienu metu būna daugiau kaip 100 žmonių, arba aukštesnį nei 5 aukštų daugiabutį gyvenamąjį namą, jis ar jo priklausiniai turi būti suprojektuoti ir pastatyti kaip kolektyvinės apsaugos statiniai.
Išimtys būtų taikomos religinės paskirties statiniams.
VRM atstovai BNS informavo, kad įstatymu nebūtų siekiama tiksliai apibrėžti, kokios tai patalpos, tačiau tai galėtų būti rūsys, požeminė automobilių stovėjimo aikštelė ar kitos erdvės, kuriose būtų įrengiamos tam tikros sustiprintos konstrukcijos, galinčios apsaugoti gyventojus, pavyzdžiui, nuo sprogimo smūgio bangos.
A.Bilotaitė žada, kad ministerija „artimiausiu metu“ pateiks ir platesnes civilinės saugos stiprinimo gaires su konkrečiomis priemonėmis. Taip pat žadama pristatyti „naują standartą“ pareigūnų aprūpinimui specialiosiomis priemonėmis esant karo atveju, numatyti, kiek tam reikėtų lėšų.
„Situacija Ukrainoje parodė, kad pareigūnams reikia ir liemenių, ir šalmų, ir kitų priemonių, kad mūsų pareigūnai, kurie užtikrina viešąjį saugumą esant karo padėčiai, yra karinių pajėgų sudedamoji dalis, šiuo atveju, jie turi turėti ir atitinkamą aprūpinimą“, – kalbėjo ministrė.
Ankstesni tarnybų skaičiavimai, atlikti Rusijai pradėjus karą Ukrainoje, parodė, jog šiuo metu vadinamųjų kolektyvinės apsaugos statinių, skirtų žmonių priedangai nelaimės atveju, užtektų 40 proc. šalies gyventojų, o likusieji turėtų slėptis rūsiuose, požeminėse aikštelėse.
