– Pone Navickai, ar nuo rugsėjo 1-osios bus įmanoma grįžti vaikams į mokyklas?
– Tiek švietimo bendruomenė, tiek visuomenė nori grįžti į įprastą, efektyvesnį kontaktinį ugdymą, tačiau susirgimų rodikliai rodo, kad nerimauti tikrai verta.
Dėl grįžimo į mokyklas diskusija dar tik įsibėgės rugpjūčio viduryje, vertinant susirgimų skaičius ir apžvelgiant patirtį mokyklų, pernai besibaigiant mokslo metams atvėrusių duris mokiniams.
Kitaip tariant, dar yra nemažai klausimų.
Planuojame diskusijas su švietimo, mokslo ir sporto ministre, mokytojai nori išgirsti ir turėti visą reikiamą informaciją rugpjūtį, kad galėtų pradėti ruoštis naujiems mokslo metams.
Iki šiol diskusijos su ministre J.Šiugždiniene nebuvo, šiandieninius jos pasisakymus traktuojame tik kaip norus ir lūkesčius.
Tai tikrai yra sveikintina ir galbūt jie sutampa, bet kokia bus realybė ir kokia ugdymo forma, viskas bus aiškiau likus kelioms savaitėms iki mokslo metų.
– Vyresniųjų klasių vaikai turi galimybę vakcinuotis. Kaip turėtų atrodyti mokymo procesas skiepytiems ir neskiepytiems vaikams, kurie kartu lankys tą pačią mokyklą?
– Mano nuomone, pasirinkimo laisvė turi išlikti.
Visuomenė yra tolerantiška, demokratiška ir, nepaisant rizikų nesiskiepijantiems, turi likti teisė ir galimybė testuotis.
Tai turi išlikti nemokama. Gerbdami vieni kitus turime balansuoti ir organizuoti procesą taip, kad vaikai nebūtų nuskriausti.
– Mokyklos administracijos juk supranta, kad jos turės testuoti vaikus. Ar jos turi tam pinigų ir galimybių?
– Mes nuolat girdėdavome, kad testai bus nemokami ir jais bus aprūpinta.
Tad šiandien tai klausimas Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai, ar tam yra pasiruošta ir testų turima pakankamai.
Pedagogai nepritaria mišriam ugdymui
– Kaip galėtų atrodyti kontaktinis ir nuotolinis ugdymas? Skirstoma dienomis, pusdieniais? Kokios pamokos privalomai turėtų būti kontaktinės, o kurios galėtų vykti nuotoliniu būdu?
– Tiek mūsų profsąjungai priklausantys pedagogai, tiek kiti, su kuriais teko bendrauti, aiškiai pasisako dėl vieno.
Jie nenori ir nepritaria mišriam hibridiniam ugdymui.
Pasak jų, tai ženkliai apsunkintų mokymo procesą.
Vaikų skaidymas būtų netikslingas.
Jeigu visgi bus grįžtama į kontaktinį ugdymą, turi būti bandoma organizuoti mokymą taip, kad nuotolinės pamokos būtų taikomos tik tiems, kurie dėl įvairių ligų ar išimtinių atvejų negali atvykti į mokyklą.
Dirbant hibridiniu būdu bus sunku užtikrinti ir kontroliuoti procesą, kaip atliekamos užduotys vienu metu vaikų, esančių klasėje ir prisijungusių nuotoliniu būdu.
Kitas svarbus momentas, kad vaikai prisijungę nuotoliniu būdu kartais gali būti ir šiek tiek primiršti, liktų tik stebėtojai, bet ne tikrieji pamokos dalyviai.
<...> Konkretizuojant mokymosi dalykus, kurie galėtų būti tik kontaktiniai ar tik nuotoliniai, – nėra.
Praėjusių metų nuotolinis mokymasis parodė, kad visi dalykai gali būti mokomi per nuotolį, didelės įtakos rezultatams nebuvo.
– Ministrė J.Šiugždinienė šiandien pareiškė apie galimybę mokytojams įgyti antro mokomojo dalyko kvalifikaciją, tokiu būdu dengiant pedagogų trūkumą mokymo sistemoje. Kaip jūs tai vertinate?
– Šios Vyriausybės prieš rinkimus visuomenei ir pedagogų bendruomenei dalinti pažadai švietimą laikyti prioritetine sritimi, pasirašyti nacionalinius susitarimus, nevykdomi.
Ir tai neigiamas poveikis to, kad šiandien nėra jaunų mokytojų, besirenkančių pedagogo profesiją.
Bandymas tikėtis užkaišioti spragas antru, trečiu ar ketvirtu mokymo dalyko pasirinkimu atsisuks antru lazdos galu ir galime dėl to sulaukti dar prastesnių mokinių žinių rezultatų.
Daugiau aktualijų laidos „15/15“ įrašų rasite videogalerijoje.
