Pasak ministrės A.Bilotaitės, šiandien sulaukėme vieno grasinančio pranešimo dėl neva padėto sprogmens. Elektroninių laiškų siuntimai bent kol kas nurimo.
„Visus iki šiol siųstus pranešimus vertiname kaip melagingus. Tačiau turime išlikti budrūs ir pasirengę, nes hibridinės atakos tampa mūsų kasdienybe. Raginame visus ir toliau laikytis parengtų reagavimo rekomendacijų ir esant reikalui – konsultuotis su pareigūnais“, – teigia vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė.
Įstaigoms siųsti grasinančio pobūdžio laiškai – tai organizuota kibernetinė/informacinė ataka. Šios atakos siekis – destabilizuoti, kelti paniką visuomenėje, mažinti pasitikėjimą valstybės institucijomis ir trikdyti tarnybų darbą.
Vizito metu aptarti ir aktualūs civilinės saugos klausimai, savivaldybių pasirengimas reaguoti, gyventojų švietimo ir informavimo apie pasiruošimą ekstremaliosioms situacijoms stiprinimas.
Anot ministrės, geopolitinės grėsmės reikalauja operatyvių veiksmų užtikrinant gyventojų saugumą – tiek suteikiant jiems daugiau žinių kaip reaguoti, tiek didinant priedangų skaičių, rengiant civilinės saugos pratybas, peržiūrint evakuacijos planus.
Šiuo metu vyksta parengties pareigūnų skyrimo procesas savivaldybėse. Utenos, Zarasų, Anykščių, Visagino rajonų savivaldybės šiuos pareigūnus jau turi. Molėtų rajono savivaldybė – procese. Šalies mastu turės būti ne mažiau kaip 74 parengties pareigūnai (60 savivaldybių, 14 ministerijų). Jų misija ekstremaliųjų situacijų suvaldymo metu – itin reikšminga.
Per 1,5 metų savivaldybėse sukurtas 2,5 tūkst. priedangų tinklas gyventojų apsaugai nuo oro pavojaus ir netiesioginio apšaudymo. Pavojaus atveju parinktose priedangose tilptų apie 820 tūkst. šalies gyventojų (iš 2, 85 mln.) , t. y. apie 29 proc.
Taip pat skiriamos investicijos į gyventojų perspėjimo sistemą – plečiamas sirenų tinklas.
Susitikime kalbėta ir apie planuojamą policijos administracinę pertvarką. Siūloma policijos veiklą organizuoti per penkis Policijos departamento struktūrinius dalinius – apygardų vyriausiuosius policijos komisariatus
(Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių ir Panevėžio). Po pertvarkos policijos sistema atitiks prokuratūros ir teisminių institucijų teritorinio išdėstymo ribas.
Sumažėjus juridinių asmenų skaičiui bus pašalintos perteklinės valdymo grandys, efektyviau organizuojama veikla ir užtikrinama veiklos kontrolė. Ministrė pažymi, jog pareigūnai nenutols nuo gyventojų, nes jų faktinė darbo vieta liks ta pati – regionuose. Galimybė operatyviai ir lanksčiai perskirstyti pajėgas, naudoti didesnius žmogiškuosius ir aprūpinimo išteklius tik padidins saugumą bendruomenėse.
Papildomai bus įsteigti keturi policijos komisariatai – Marijampolės m., Tauragės raj., Utenos raj. ir Alytaus m. ir raj. savivaldybių teritorijai prižiūrėti.
„Vykdant policijos pertvarką nė vienas policijos komisariatas nebus uždarytas. Papildomos policijos pajėgos bus skiriamos ir darbui seniūnijose – tiek miesto, tiek kaimiškose vietovėse. Mūsų siekis – saugi visuomenė“, – sako ministrė A.Bilotaitė.
Vidaus tarnybos sistemos patrauklumo didinimas, pareigūnų motyvacijos kėlimas bei geresnis aprūpinimas yra Vidaus reikalų ministerijos prioritetas.
Šiuo metu VRM parengtomis Vidaus tarnybos statuto pataisomis siekiama tobulinti pareigūnų užmokesčio sistemą ir pritraukti pareigūnų į tarnybą.
Visų grandžių statutinių įstaigų pareigūnų vidutinis darbo užmokestis „į rankas“ 2024 m. vidutiniškai augs 108 eurais ir sieks 1 444 eurų.
Vizito Utenoje metu vyko ir diskusija dėl nepilnamečių psichotropinių medžiagų vartojimo ir platinimo prevencijos.
VRM iniciatyva, policija parengė saugumo rekomendacijas mokykloms, kuriose pateikti pasiūlymai dėl saugumo reikalavimų užtikrinimo ugdymo įstaigose ir jų prieigose.
Policijos duomenimis, 2022 m. registruota 150 nepilnamečių, įtariamų padarius nusikalstamas veikas, susijusias su disponavimu narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis ir jų kontrabanda, per 8 šių metų mėnesius registruoti 75 tokie atvejai.